Mèrus, Indijos mitologijoje – kalnas, žemės ir visatos centras. Minimas hinduizmo, budizmo ir džainizmo mituose, dažniausiai kosmogoniniuose. Puranose žemė aprašoma kaip plokščias diskas, kurio centre yra Merus. Aplink jo viršūnę sukasi saulė, mėnulis ir žvaigždės, viršuje yra 6 dangūs.
Budizmo kosmogoniniuose mituose sakoma, kad egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė pasaulių, jie grupuojami į sistemas. Kiekvienas pasaulis apibūdinamas kaip vandenyje plūduriuojantis plokščias diskas, jį supa oras, orą – erdvė, pasaulio centre stovi milžiniškas kalnas Sumerus, aplink jį sukasi saulė, mėnulis ir žvaigždės. Sumerų juosia kalnų 7 grandinės, kurias vieną nuo kitos skiria ežerai. Virš Meraus yra 4 dangūs.
Džainizmo kosmogoniniuose mituose pasakojama, kad visatą sudaro pasaulis ir nepasaulis. Pasaulis apibūdinamas kaip esantis piramidės formos, dažniausiai – kaip sudarytas iš 3 nupjautų kūgių, kurie laikomi atitinkamai 3 pasauliais. Vidurinio pasaulio centre yra apskritas žemynas Džambudvypas, kurio centre stovi pasaulio kalnas Mandaras (vėlesniuose tekstuose vadinamas Merumi), laikomas pasaulio centru.