Mèrvas, senovės miestas Murgabo upės deltoje ties dabartiniu Bairamaly miestu (dabar Turkmėnija). Vienas svarbiausių Margianos istorinės srities miestų. Gyvavo jau pirmo tūkstantmečio prieš Kristų viduryje. Klestėjo 2 a. pr. Kr.–3 a. po Kristaus. Minimas senovės persų šaltiniuose ir dantiraščiuose. Nuo 3 a. priklausė Sasanidams. 7 a. užkariautas arabų. Seldžiukų valdymo laikais (11 a.–12 a. pirma pusė) vėl suklestėjo. 13 a. svarbus Chorezmo valstybės centras. 1222 sugriautas mongolų. 13–15 a. vėl atstatytas (2 km į pietus nuo senojo miesto). 1510–24 ir 1601–1747 miestas priklausė Persijai, vėliau – Bucharai. 18–19 a. sunyko. 1883 užimtas Rusijos imperijos. Miestas tiriamas nuo 19 a. 9 dešimtmečio. 1885, pasitelkęs karius, tyrė Rusijos kariuomenės generolas A. Komarovas. Radiniai paskelbti 1900. Moksliškai Mervą 1900 tyrinėjo V. Žukovskis, 1946–86 – M. Massonas. 1987 įsteigtas Mervo istorinis‑kultūrinis draustinis. Nuo 1992 miestą tiria bendra Turkmėnijos ir Didžiosios Britanijos įstaiga – Tarptautinis Mervo projektas (dalyvauja Turkmėnijos nacionalinis istorijos institutas, Archeologijos institutas Londone, Britų muziejus). 2001–06 vykdytas Senojo Mervo projektas (vadovai T. Williamsas ir K. Kurbansachatovas) siekė tirti ir apsaugoti Mervą. Projektu siekta išsaugoti miestą ateities kartoms, padėti Turkmėnijos archeologams taikyti naujausius tyrimų ir konservavimo metodus.
Architektūra
Sandžaro mauzoliejus Merve (1157)
Išliko miestą sudarančių gyvenviečių (Erk Kala, Giaūr Kala, Sultan Kala, Abdallachan Kala, Bairamalichan Kala) griuvėsių. 6–5 a. pr. Kr. pastatyti pirmieji monumentalūs statiniai ir suprojektuota irigacinė sistema Erk Kalos citadelėje. 281–261 pr. Kr. miestas plėstas į pietus – pagal helenistinių miestų modelį suformuota Giaūr Kalos gyvenvietė. 2 a. pr. Kr. restauruota citadelė ir miesto sienos (pristatyti bokštai, įrengti fortai). Sasanidų imperijos laikotarpiu (3 a. pirma pusė) citadelėje pastatytas arsenalas, vėliau – budistinė šventykla (veikė iki 6 a.); sakraliniai pastatai buvo puošiami tapyba ir skulptūra, kuriai įtakos turėjo arabų kultūra. 10 a. gyventojams išsikėlus į priemiestį susiklostė Sultan Kalos gyvenvietė, 1072–92 ji buvo apjuosta siena. 12 a. miestui tapus Seldžiukų sostine pastatyta sultono Sandžaro mauzoliejus, miesto sienoje įrengti bokštai. Į šiaurės rytus nuo senojo miesto įtvirtinta citadelė, apjuosta gynybine siena su vartais. 13 a. užkariavus mongolams pastatyta mečečių, medresių, pirčių, karavansarajų, tiltų. 16 a. įkurta Abdallachan Kalos gyvenvietė: pastatyti įtvirtinimai su bokštais, citadelė, mečetė, medresė, rūmai, pirtis. Prie jos 17 a. susiklostė Bairamalichan Kalos gyvenvietė. Miestas pradėjo nykti 18 a., dauguma statinių sugriauta 19 a. antroje pusėje.
2271