Meschede (Mèšedė), miestas Vokietijos vakarinėje dalyje, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į pietryčius nuo Dortmundo.
29 800 gyventojų (2019). Meschede įsikūrusi abipus Ruhro (Reino intakas) aukštupio. Geležinkeliai ir plentai į Dortmundą, Kasselį. Meschedės‑Schüreno oro uostas. Metalo dirbinių, instrumentų, sporto reikmenų, automobilių kėbulų gamyba, plastikų perdirbimas; alaus pramonė. Aukštoji technikos ir ūkio mokykla (Pietų Vestfalijos specialiosios aukštosios mokyklos dalis). Krašto muziejus.
Architektūra
Bažnyčios: Šv. Valburgos (1664), Jėzaus Kristaus (1839), Taikos (1964, architektas H. Schillingas). Į šiaurę nuo Meschedės yra Arnsbergo Miško gamtos parkas.
Istorija
Pirmąkart minimas 913. Čia buvo vienuolynas, apie 1,5 km nuo jo stovėjo Karolingų pasienio pilis, saugojusi kalnų perėjose nutiestus kelius. Vienuolynas ilgainiui tapo didžiausiu ir turtingiausiu Vestfalijoje. 1457 Meschede gavo miesto teises.
Labai nukentėjo per Trisdešimties metų karą (1618–48), jame liko apie 600 gyventojų. Miestas atsigavo 1819 tapęs apygardos centru. 19 a. plėtojosi audimo pramonė, 1899 čia gyveno 3000 gyventojų.
Per I pasaulinį karą įrengta karo belaisvių stovykla. Po karo čia pastatyti Honsel bendrovės lengvųjų metalų liejimo fabrikai.
Per II pasaulinį karą Sąjungininkų aviacija 1945 visiškai sugriovė 75 % miesto pastatų. Meschedę atstatant čia įsikūrė daug pabėgėlių iš Vokietijos buvusių rytinių žemių.