Mesènija, istorinė sritis Graikijoje, Peloponeso pusiasalio pietvakarinėje dalyje, tarp Jonijos jūros vakaruose, Elidės bei Arkadijos šiaurėje ir Lakonijos rytuose (pagrindinė riba rytuose – Taigeto kalnai). Derlingų lygumų kraštas, kritulių daugiau nei gretimose srityse. Žmonių gyventa neolite. Bronzos amžiaus pradžioje gyvavo keletas nedidelių Kretos-Mikėnų kultūros valstybėlių, kurios apie 1300 pr. Kr. susivienijo į Pilo karalystę (Homero Iliadoje pasakojama apie įtakingą ir išmintingą Pilo karalių Nestorą). Tamsiųjų amžių (apie 1100–apie 776 pr. Kr.) laikotarpio pradžioje Mesenija buvo užimta dorėnų; pasak mitų, kai kurios kilmingos Mesenijos giminės prieglobstį rado Atėnuose. Archajiniu laikotarpiu (apie 776–500 pr. Kr.) Mesenijos raidą nutraukė karai su Sparta (Mesenijos karai). 369 pr. Kr. Epameinondas Meseniją išvadavo ir Itomės kalno vakarinėse pašlaitėse įkūrė Mesenės polį. Nuo 146 pr. Kr. Mesenija priklausė Romos Achajos provincijai.
879