Mesetà, plokščiakalnis Ispanijoje ir Portugalijoje, tarp Kantabrijos kalnų, Iberijos kalnų ir Sierra Morenos kalnų. Plotas apie 210 000 km2.
Susidariusi iš raukšlėtų prekambro ir paleozojaus (kambro–karbono) nuosėdinių uolienų (jas kerta granitoidų intruzijos) ir ant jų slūgsančių viršutinio karbono, permo, mezozojaus ir kainozojaus uolienų; per alpinę kalnodarą suskaidyta sprūdžių. Mesetos vidurinėje dalyje yra raukšliniai sprūdiniai Centrinės Kordiljeros kalnai (didžiausias aukštis 2592 m, Almanzoro kalnas); jie skiria Mesetą į Senosios Kastilijos ir Naujosios Kastilijos plynaukštes. Pietryčiuose yra La Manchos plynaukštė. Meseta suskaidyta gilių slėnių – Guadianos, Tajo, Duero ir jų intakų. Naujosios Kastilijos plynaukštėje yra sprūdinių kalnų (Montes de Toledo, didžiausias aukštis 1447 m, Sierra de Guadalupe, 1601 metras). Klimatas subtropinis žemyninis. Kritulių 300–400 mm, kalnuose iki 1000–1500 mm per metus. Makijos ir kitų kserofitinių krūmų sąžalynai. Kalnuose yra pušynų, ąžuolynų.
Mesetos kraštovaizdis
Kasama vario, švino, gyvsidabrio, geležies rūdos. Auginama javai, vynmedžiai, vaismedžiai. Veisiamos avys. Didžiausi miestai: Madridas, Valladolidas.
Meseta
3021