mėsiniai galvijai

mėsniai galvjai, mėsai laikomi specializuotų veislių galvijai. Pagrindinė mėsinių galvijų teikiama produkcija yra mėsa. Pieno mėsinės karvės duoda tiek, kiek reikia veršeliui išmaitinti iki nujunkymo (6–8 mėn.). Suaugusios karvės masė 600–1000 kg, buliaus 800–1500 kg (stambiausių Kijano galvijų veislės bulių masė 1570–1820 kilogramų). Kūnas proporcingas, liemuo gilus ir platus. Krūtinės ląsta statinės formos. Mėsiniai galvijai raumeningi. Jų griaučiai tvirti, bet negrubūs. Galva lengva, kaklas trumpas raumeningas. Krūtinė plati gili, be įsmaukimo už menčių, krūtinkaulis labai gerai išsivystęs. Ketera, nugara ir juosmuo platūs, apvalūs ir raumeningi. Nugaros linija beveik lygiagreti su papilvės linija, liemuo stačiakampio formos. Šlaunys raumeningos, siekia kulno sąnarį. Oda puri ir stora, plaukai tankūs, įvairaus atspalvio, priklauso nuo veislės. Galūnės taisyklingos, kanopos tvirtos.

aubrakų veislės galvijai (bulius ir karvė)

aberdinų-angusų veislės galvijai

Mėsinių galvijų karvės tešmuo nedidelis, taisyklingos formos. Karvės nelabai pieningos, per metus duoda 1000–1800 kg 4,5–4,8 % riebumo pieno. Mėsinių galvijų skerdenos išeiga 60–70 %. Veisiami grynuoju veisimu ir kryžminami su kitais mėsiniais galvijais, pieninių mėsinių ir pieninių veislių galvijais. Labiausiai paplitusios mėsinių galvijų veislės: aberdinai‑angusai, herefordai, Kijano galvijai, limuzinai, Santa Gertrūdos galvijai, šarolė, šorthornai. Mėsiniai galvijai įvežti į Lietuvą mėsinei galvijininkystei plėtoti.

2459

-galvijai