meškãuogė (Arctostaphylos), erikinių (Ericaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 60 rūšių. Paplitusi Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Didžiausia rūšių įvairovė Šiaurės Amerikoje. Visžalis, retai lapus metantis žemaūgis, prie žemės prigludęs krūmokšnis ar iki 6 m aukščio krūmas. Lapai maži, 1–7 cm ilgio, dažniausiai bukomis viršūnėmis, stori, odiški. Žiedai susitelkę į kekes, žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vaisius – sultinga ar miltinga uoga su 5 sėklomis. Sunoksta rugpjūčio–spalio mėnesiais. Meksikinė meškauogė (Arctosraphylos pungens) ir miltinė meškauogė (Arctostaphylos uva-ursi) yra vaistiniai augalai. Meksikinės meškauogės lapų nuoviras vartojamas odos ir virškinimo sistemos ligoms gydyti. Miltinės meškauogės preparatai vartojami šlapimo sistemos organų ligoms gydyti.
žydinti miltinė meškauogė
miltinės meškauogės vaisiai
Alpinė meškauogė (Arctostaphylos alpina) yra dekoratyvinis augalas, kartais auginama gėlynuose, alpinariumuose. Miltinės meškauogės, gauruotosios meškauogės (Arctostaphylos tomentosa), melsvosios meškauogės (Arctostaphylos glauca) uogos valgomos, bet menkavertės. Lietuvoje aptinkama viena rūšis – miltinė meškauogė, paplitusi rytinėje dalyje. Auga sausuose šviesiuose pušynuose, viržynuose, kirtimuose. Sudaro sąžalynus.
849