meškniniai (Procyonidae), plėšriųjų būrio (Carnivora) žinduolių šeima. 7 gentys, 18 rūšių. Paplitę Amerikoje ir Rytų Azijoje. Sistematiškai artimi lokiniams.
Kūno masė 0,8–12 kg, ilgis 30–67 centimetrai. Kailis tankus, purus (t. p. ir uodegos). Uodega 20–69 cm ilgio, daugelio skersai dryžuota. Vienintelio būryje kibiauodegio meškėno (Potos flavus) uodega yra kibi. Meškėninių galūnės trumpos, penkiapirštės. Vaikščiodami remiasi visomis letenomis. Pirštai ilgi, lankstūs. Nagai neįtraukiami arba pusiau įtraukiami. Akys didelės. Aktyvūs naktį, išskyrus paprastąjį koatį (Nasua nasua). Daugelis gyvena miške, kai kurie gerai laipioja medžiais. Daugelis visaėdžiai. Veda 1–8, dažniausiai 2–4 jauniklius. Šiaurės Amerikoje paplitęs paprastasis meškėnas, arba meškėnas (Procyon lotor). Kūno ilgis apie 60 cm, uodegos – apie 25 cm, kūno masė apie 12 kilogramų. Kailis tankus, pilkas. Gyvena prerijose, miškingose vietovėse, miestuose. Gerai laipioja medžiais ir plaukioja. Visaėdis. Žiemai įminga uoksuose. Dėl vertingo kailio buvo aklimatizuotas Kaukazo ir Vidurinės Azijos miškuose bei kai kuriose Europos šalyse, kur masiškai išplito kaip invazinė rūšis. Lietuvoje paprastasis meškėnas – invazinis gyvūnas. Medžiojamas visus metus.
paprastasis meškėnas
Rytų Azijos bambukų miškuose paplitusi pandų pošeimio mažoji panda (Ailurus fulgens).
-meškėnas; -meškėnai
paprastasis meškėnas