Meškùičiai, miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į šiaurės rytus nuo Šiaulių; seniūnijos, parapijos centras. 856 gyventojai (2021). Meškuičių rytiniu pakraščiu teka Tautinys (Mūšos intakas). Pro Meškuičius eina Šiaulių–Rygos plentas ir geležinkelis. Meškuičiai – spindulinio plano. Šv. Stanislovo bažnyčia (pastatyta 1897). Medienos apdirbimo bendrovės (Beata, Bageta). Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, gimnazija (1908–44 pradinė, 1944–48 progimnazija, 1948–52 septynmetė, 1952–2010 vidurinė mokykla), lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka (1956). Nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1930, atstatytas 1991).
Meškuičių herbas
Istorija
Manoma, Meškuičiai įkurti 1557 per Valakų reformą prie Šiaulių–Rygos trakto. Nuo 16 a. pabaigos priklausė Šiaulių ekonomijai. 17 a. pirmoje pusėje atsikūrė po maro epidemijų. 1691 gavę turgaus ir 4 prekymečių privilegiją tapo miesteliu; 1707 turgus uždraustas. 18 a. pirmoje pusėje Meškuičiai sunyko, virto bažnytkaimiu, bet 1769 vėl vadinami miesteliu. Per A. Tyzenhauzo vykdytas reformas Šiaulių ekonomijoje (nuo 1765) Meškuičiuose įkurtas palivarkas ir ekonomijos rakto centras. Nuo 1795 miestelis priklausė P. Zubovui. Per 1830–1831 sukilimą H. Dembińskio sukilėlių dalinys miestelyje sumušė Rusijos kariuomenės jūrų pėstininkų kuopą. 1836–58 nutiestas Rygos–Tilžės plentas aplenkė miestelį. 1853 minima parapinė mokykla.
Nuo 19 a. pabaigoje vėl rinkosi turgūs, 1910 atkurta sunykusi mokykla. Per I pasaulinį karą 1916 Vokietijos kariuomenė pro Meškuičius nutiesė Šiaulių–Jelgavos geležinkelį. 1919–50 Meškuičiai buvo valsčiaus centras. 1919 11 prie miestelio įvyko Lietuvos kariuomenės kautynės su bermontininkais (žuvusiems Lietuvos kariams įrengtos kapinės). 1924 veikė pieninė, malūnas, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. 1927–28 dalis miestelėnų išsikėlė į vienkiemius. Per sovietų okupaciją 1941 06 14 iš Meškuičių geležinkelio stoties buvo tremiami žmonės. 1941 07 pradžioje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Meškuičių žydai. 1944 miestelis nukentėjo per karo veiksmus. Dėl geležinkelį saugojusios SSRS kariuomenės ir stribų būrio Meškuičiuose ir apylinkėje Lietuvos partizanai aktyviai neveikė. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 20 gyventojų. 1950–94 Meškuičiai buvo apylinkės, 1949–20 a. 10 dešimtmečio pradžioje – Raudonosios vėliavos kolūkio centras. 1999 atkurtas Meškuičių herbas.
Meškuičiai
1867 buvo 141, 1886 – 226, 1923 miestelyje – 326, geležinkelio stoties gyvenvietėje – 19, 1959 – 545, 1970 – 748, 1979 – 990, 1989 – 1107, 2001 – 1218, 2011 – 1056 gyventojai.
A. Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 3 kn. 1 Vilnius 2008.
972