Mesopotãmija, Tapupis, istorinė sritis Vakarų Azijoje, Tigro ir Eufrato upių baseine, dabartinio Irako, Sirijos rytinės ir Turkijos pietrytinės dalies teritorijoje. Vienas seniausių pasaulio civilizacijos židinių.
Gamtos sąlygos ir pirmieji civilizacijos centrai
Mesopotamiją šiaurėje ribojo Armėnijos kalnynas, rytuose – Zagroso kalnai ir Persijos įlanka, pietuose – Arabijos, vakaruose – Sirijos dykuma, šiaurės vakaruose – Mažosios Azijos kalnynas. Senovės laikais kasmet kovo–gegužės mėnesį didelė dalis Mesopotamijos būdavo apsemiama ir patręšiama išsiliejusių Tigro bei Eufrato upių. Tai sudarė sąlygas šiame regione plėtoti irigacinę žemdirbystę ir gauti didelį derlių. Beveik iš visų pusių apsupta neturtingų kraštų Mesopotamija dažnai tapdavo gretimų tautų antpuolių objektu. Mesopotamijos teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite, maždaug prieš 50 000–40 000 metų. Ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų susikūrė pirmieji civilizacijos centrai (Larsa, Samarra, Urukas ir kiti). Ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje Mesopotamijos pietinę dalį užėmė iš Irano kalnyno atsikėlę šumerai. Jie sukūrė nuolat veikiančią drėkinimo sistemą ir pirmuosius miestus-valstybes (Eridu, Lagašas, Ūras, Urukas ir kiti).
Mesopotamija trečiame–pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų
Šumerai ir akadai
Apie 2370 Uruko valdovai, pajungę kai kuriuos kitus miestus, sukūrė pirmą didelę Mesopotamijos valstybę (Šumeras). Kiek vėliau iš Sirijos dykumos į Mesopotamiją prasiskverbė semitai, vėliau pavadinti akadais. Apie 2300 pr. Kr. jie sukūrė Akado valstybę (spėjama sostinės vieta – į pietvakarius nuo Bagdado). Apie 2200 pr. Kr. Akadą sužlugdė iš šiaurės rytų įsiveržę gutijai.
Babilonija ir Asirija
Trečio tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje į Mesopotamiją įsiveržė vakarų semitai (amoritai). Pietinėje dalyje 19 a. pr. Kr. jie įkūrė Babilonijos valstybę; 18 a. pr. Kr. (Hamurapio laikais) Babilonija įsigalėjo beveik visoje Mesopotamijoje.
Antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje Šiaurės Mesopotamijoje iškilo Asirija (sostinė Ašūras). 18 a. pr. Kr. dalį Mesopotamijos užėmė Hetitų karalystė. 17 a. pr. Kr. Šiaurės Mesopotamijoje įsigalėjusi Mitanija pajungė ir Asiriją. Prasidėjo Hetitų ir Mitanijos valstybių kova dėl vyravimo Mesopotamijos šiaurinėje dalyje; apie 1354 pr. Kr. hetitai užėmė Mitanijos sostinę. Kovos šias valstybes nusilpnino ir padėjo atsigauti Asirijai, kuri iki 7 a. pr. Kr. vidurio labai išplėtė savo teritoriją (tęsėsi nuo Persijos įlankos iki Egipto). Tai sukėlė gretimų valstybių nerimą ir naujus karus. 616–605 pr. Kr. Babilonija ir Medija (susikūrė 7 a. pr. Kr. pirmoje pusėje, sostinė Ekbatana) nugalėjo Asiriją.
Antikos laikotarpis
553–550 pr. Kr. Medijai pavaldi Persidos (Persijos) valstybė nukariavo Mediją, 539 – Babiloniją. Mesopotamija tapo Persijos imperijos satrapija (provincija). 331 pr. Kr. Mesopotamiją užkariavo Aleksandras Makedonietis; Babilonas tapo jo sukurtos imperijos sostine. 323 pr. Kr. Aleksandrui Makedoniečiui mirus tarp jo karo vadų prasidėjo kova dėl valdžios. 301 Mesopotamija atiteko Seleukui I Nikatorui ir jo įpėdiniams (Seleukidų valstybė). Mesopotamijoje paplito helenistinė kultūra, graikų kalba, plėtojosi seni ir kūrėsi nauji miestai (Edesa, Seleukija ir kiti).
140–139 pr. Kr. Mesopotamiją užėmė Partų karalystė. Jos sostine tapo Ktesifontas. Dėl Mesopotamijos Partų karalystė varžėsi su Roma. Abiejų valstybių siena kuriam laikui nusistovėjo ties Eufrato upe. 53 pr. Kr. Romos bandymai užimti visą Mesopotamiją baigėsi pralaimėjimu. 115 po Kr. imperatorius Trajanas užėmė Mesopotamiją, bet po dvejų metų imperatorius Hadrianas buvo priverstas pasitraukti už Eufrato upės. Po 161 Partų karalystė bandė iš Romos atkariauti ir Mesopotamijos teritoriją į vakarus nuo Eufrato upės, bet nesėkmingai.
2 a. pabaigoje imperatorius Septimijus Severas užėmė Aukštutinę Mesopotamiją, 298 imperatorius Dioklecianas – Mesopotamiją iki Tigro upės. Sasanidų Persijos bandymai atkariauti Mesopotamiją nebuvo sėkmingi. 395, Romos imperiją padalijus į Vakarų ir Rytų Romos imperijas, Mesopotamija atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai).
Viduriniai amžiai
541–545 pietinę dalį užėmė Sasanidai (Chosrovas I), o dėl šiaurinės dalies su Partų karalyste ir Bizantija vyko nuolatinės kovos.
633–641 kraštą užkariavo arabai (8 a. Bagdadas tapo Abasidų kalifato sostine). Mesopotamijoje įsigalėjo arabų kalba, kultūra, religija (islamas). Mesopotamija tapo arabų pasaulio sudėtine dalimi (arabai, Irako istorija).