Mesopotãmijos architektūrà
Mesopotamijos architektūros ištakos siekia penkto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigą. Buvo statomi sienomis apjuosti dideli, dažniausiai stačiakampio plano miestai su ištaigingais valdovų rūmais, šventyklomis, laiptuotomis piramidėmis (zikuratais).
Architektūrai (daugiausia šventyklų) buvo būdinga arkos, skliautinės perdangos, gyvenamiesiems namams – dvišlaičiai stogai, medžiu ar moliu sandarinti maži langai, arkos formos įėjimai. Statybai naudotos nendrės, mediena, dumblas, nedegtos ir degtos molio plytos. 7 a. pr. Kr. architektūroje vyravo tvirtovės ir reprezentacinio tipo statiniai. Pastatuose patalpos asimetriškai dėstytos aplink vidinius, tarpusavyje susisiekiančius kiemus. Pastatai, gynybinės sienos ir kiti statiniai buvo dailinti degtomis plytomis, kokliais, dažnai sudarančiais ornamentų juostas, dekoruoti pano, skulptūromis, reljefais.
18–16 a. pr. Kr. statyti apskrito plano miestai, sakraliniai pastatai ir valdovų rūmai – dažniausiai pilys su lygiomis aukštomis sienomis, mūriniai ir plytiniai plokščiastogiai gyvenamieji namai su dideliais langais, atvirais kiemais.
2271
Mesopotamija