Mesopotãmijos dail
Rasta penkto–ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų moterų (vaisingumo deivių), žvėrių terakotinių figūrėlių, meniškai dekoruotų plonasienių indų. Naudotas žiedžiamasis ratas. Dekore vyravo horizontaliai išdėstyti stilizuoti geometriniai, augaliniai, zoomorfiniai, antropomorfiniai ornamentai. Nuo trečio tūkstantmečio plito monochrominiai indai, klestėjo bronzos liejyba (ginklai, smulkioji plastika), juvelyrikos dirbiniai (bronziniai, sidabro, aukso papuošalai), plėtota su architektūra susijusi dekoratyvinė dailė. Valdovų rūmai, šventyklos puošti akmens, terakotos reljefais su ritualiniais siužetais, glazūruotų koklių ornamentiniais pano, t. p. monumentalių formų bronzinėmis skulptūromis. Išliko reljefinių stelų, apvaliųjų stilizuotos formos, statiškos figūros, kanoniškų pozų statulų. Antrame tūkstantmetyje dailieji dirbiniai (vazos, ritonai) būdavo gausiai puošiami: vyravo reljefinis dekoras, zoomorfinis ornamentas. Išliko akmeninių stelų, apvaliųjų skulptūrų (valdovų galvos, statulų fragmentai), cilindrinių antspaudų, amuletų, karolių. Kurti karalių kovas, mitologinius siužetus kanoniškai vaizduojantys reljefai su dinamiškomis, ritmiškomis figūromis, peizažo elementais. Sukurta portretinių apvaliųjų stilizuotų skulptūrų, turinčių individualių bruožų, kartais jos ornamentiškos. Vėlyvoji Mesopotamijos dailė daugiausia religinės tematikos, kanonizuota. 1 a. pr. Kr. kurti įvairesnės stilistikos, laisvesnės kompozicijos reljefai su buitiniais vaizdais. Plito žiesta, grakščių formų glazūruota keramika.
-Mesopotamija