Mesopotãmijos žemumà, Tapupis, žemuma Irake, Irane ir Kuveite, prie Tigro, Eufrato, Karuno žemupių ir Šatt al Arabo, tarp Zagroso kalnų ir Arabijos pusiasalio plokščiakalnio. Pietuose siekia Persijos įlanką. Plotas apie 250 000 km2.
Susidariusi priekalnių įduboje, Afrikos platformos Arabijos plokštės šiaurės rytiniame pakraštyje. Paviršiuje slūgso kvartero nuosėdos, giliau – neogeno, paleogeno, mezozojaus ir paleozojaus nuosėdinės uolienos, kuriose – dideli naftos ir gamtinių dujų telkiniai. Plokščios aliuvinės lygumos ir priekalnių šleifai; didžiausias aukštis iki 100 metrų. Yra ežerų (didžiausias – al Chammaras), pelkių, drėkinamųjų kanalų. Prie Persijos įlankos plati delta.
Klimatas žemyninis, šiaurėje subtropinis, pietuose tropinis. Per metus iškrinta iki 150 mm kritulių, daugiausia žiemą (retkarčiais sninga). Dažnos dulkių audros. Tirpstant kalnų sniegui patvinsta upės.
Paupiuose auga miškai, toliau nuo upių – pusdykumių ir dykumų augalija. Dirvožemiai – druskožemiai ir salpžemiai.
Auginama kviečiai, miežiai, ryžiai, vilnamedžiai, datuliniai finikai. Žvejyba. Al Basros ir Abadano apylinkėse gaunama ir perdirbama nafta.
Didžiausi miestai: Bagdadas, al Basra (Irakas), Abadanas, Khorramšahras (Iranas).
3021