metafilosòfija (meta… + filosofija), filosofijos, kaip specifinio žinojimo būdo, arba disciplinos, analizė – bendriausių filosofijos klausimų, teorijų, filosofinio mąstymo principų ir metodų tyrimas. Terminas metafilosofija sudarytas pagal ankstyvaisiais viduriniais amžiais klaidingai suprastą termino metafizika (neva žyminčio mokslą, kuris pranoksta būties pažinimą) analogiją. Metafilosofija dažniausiai suprantama kaip retrospektyvus, kritinis ir refleksyvus filosofijos galimybės ir jos pažintinių galių svarstymas, apimantis filosofijos pobūdį ir paskirtį, genezę ir raidą, socialinę ir moralinę atsakomybę, santykį su kitais mokslais, ideologija, religija, menine kūryba, politika ir kitomis žmogaus veiklos formomis. Metafilosofiniai klausimai traktuojami kaip filosofijos svarbiausi klausimai, kurie (neatsižvelgiant į tai, ar yra atsakyti) tiesiogiai lemia bet kokios filosofinės problematikos nagrinėjimo tinkamumą ir pagrįstumą. Metafilosofija, kaip filosofijos filosofija, yra savarankiškos filosofinės teorijos sudėtinė dalis, todėl jos atsiradimas sutampa su filosofinio diskurso susiformavimu. Atsižvelgiant į konkrečią filosofinę tradiciją arba koncepciją metafilosofija gali reikšti: ypatingos filosofinės žinijos srities kritinį tyrimą, atskleidžiantį etinių, loginių, episteminių, ontologinių ir estetinių verčių svarbą (C. Ducasse’as); Vakarų filosofijos radikalią kritiką, atmetančią filosofinio žinojimo galimybę, reikmę ir naudą (R. M. Rorty, K. Nielsenas); filosofijos raidos analize pagrįstą koncepciją, kuri paneigia galimybę įrodyti filosofinių teiginių ypatingumą (W. Stegmülleris); į praktiką nukreiptą kasdienio gyvenimo koncepciją, pagrįstą marksizmo ir egzistencializmo sinteze (H. Lefebvre’as); filosofinės analizės terapinę mokyklą, kurioje neišspręsti filosofiniai klausimai kildinami iš klaidinančių kasdienės kalbos analogijų ir kurioje tokia analizė nelaikoma specifiškai metafilosofine (L. Wittgensteinas); gamtos mokslų laimėjimais ir mokslinio realizmo epistemologija pagrįstą filosofiją, kaip universalią pasaulėžiūrą (R. Double’is); sisteminę studiją, kurioje ginama tūkstantmetės filosofinės tradicijos reikmė ir įtvirtinama tolesnė jos raidos perspektyva remiantis žmogiškąja prigimtimi, verčiančia nuolat svarstyti amžinuosius filosofijos klausimus apie gėrį, tiesą, laimę ir gyvenimo prasmę (N. Rescheris).
L: C. Ducasse Philosophy as a Science New York 1941; L. Wittgenstein Philosophical Investigations New York 1953; W. Stegmüller Metaphysik Wissenschaft Skepsis Wien 1954; H. Lefebvre Métaphilosophie Paris 1965; R. Rorty Philosophy and the Mirror of Nature Princeton 1979; R. Double Metaphilosophy and Free Will New York 1996; K. Nielsen On Transforming Philosophy: A Metaphilosophical Inquiry Boulder 1996; N. Rescher Philosophical Dialectics: An Essay on Metaphilosophy Albany 2006.
866