vienas pirmųjų spausdintų Grigaliaus kalendoriaus leidimų (1582, Roma)
mẽtai, laikas, susijęs su Žemės skriejimu aplink Saulę (regimuoju Saulės judėjimu ekliptika). Metų ilgis priklauso nuo orbitos taško, kurio atžvilgiu matuojama apskriejimo trukmė. Skiriami žvaigždiniai, atogrąžiniai, drakoniškieji, anomalieji ir kiti metai. Žvaigždiniai, arba sideriniai, metai yra laiko tarpas, per kurį Saulė grįžta į tą pačią padėtį žvaigždžių atžvilgiu. Jų trukmė 365,2564 d – lygi Žemės apskriejimo aplink Saulę periodui. Atogrąžiniai, arba tropiniai, metai yra laiko tarpas tarp dviejų Saulės skritulio centro perėjimų per pavasario lygiadienio tašką. Šis taškas dėl Žemės ašies precesijos slenka į vakarus, todėl atogrąžiniai metai 20 min 24 s trumpesni už žvaigždinius – trunka 365,2422 dienas. Tokiu periodu kinta metų laikai. Drakoniškieji metai – laiko tarpas, per kurį Saulė grįžta prie to paties Mėnulio orbitos mazgo (ekliptikos ir Mėnulio tako danguje susikirtimo taško), trunka 346,6201 d (mazgai gana greitai slenka į vakarus); naudojami užtemimų teorijoje.
Anomalieji metai – laiko tarpas tarp dviejų Žemės praskriejimų per jos orbitos perihelį, trukmė 365,2596 d; ilgesni už žvaigždinius metus dėl Žemės orbitos lėto sukimosi savo plokštumoje. 12 sinodinių mėnesių sudaro 354,3672 d trukmės mėnulio metai. Dėl sudėtingos Žemės gravitacinės sąveikos su kitais Saulės sistemos kūnais metų trukmė ilgainiui keičiasi, pvz., atogrąžiniai metai per 100 metų sutrumpėja 0,530 sekundės. Kalendoriniai metai apytiksliai lygūs atogrąžiniams metams. Saulės kalendoriuje paprastieji metai turi 365 d, keliamieji – 366 dienas. Julijaus kalendoriuje vidutinė metų trukmė 365,25 dienos. Grigaliaus kalendoriuje metų trukmė – 365,2425 paros. Mėnulio kalendoriuje metai trunka 354 ar 355 d, Mėnulio ir Saulės kalendoriuje dar būna 384 ar 385 d ilgio metai.
906