metakalbà, kalba, kurios priemonėmis aprašoma kuri nors kita kalba. Yra šiuolaikinės logikos viena svarbiausių sąvokų, padedanti pašalinti antinomijas. Tiriamoji kalba (natūrali arba dirbtinė) vadinama objektine kalba. Metakalba turi turėti pakankamai žodyno ir kitų priemonių reikšti aukštesnių nei objektinės kalbos loginių tipų sąvokoms. Metakalba gali būti formalizuota arba neformalizuota. Metateorinių tyrimų pagrindas – natūrali kalba. Metakalbos priemonėmis išreiškiama visa, kas išreiškiama objektine kalba, šios išraiškas turi būti galima išversti į metakalbą. Objektinės kalbos funkcionavimas ir savybės tiriamos metakalbos priemonėmis, nustatomos objektinės kalbos sintaksinės ir semantinės taisyklės. Terminai tiesa, teisingumas yra metakalbos terminai. Tiesos sąvoka yra metasemantinio pobūdžio, teisingumas susijęs su paties pažinimo proceso pažinimu. Metakalba yra aukštesnio už objektinę kalbą loginio tipo kalba. Tiriant pačią metakalbą, ji formalizuojama ir nagrinėjama aukštesnės (metametakalbos) priemonėmis.
314