metalniai piniga, įstatymų nustatytos formos, svorio, turinio ir vertės metalo liejiniai, kurie atlieka vertės mato, mainų, kaupimo priemonės funkcijas. Gaminami iš aukso, sidabro, jų lydinių, t. p. vario, bronzos, geležies, nikelio ir kitų metalų.
Atsirado Babilonijoje trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų kaip nereglamentuotos formos ir prabos sveriami tauriųjų metalų lydiniai ir pakeitė apyvartoje pinigų funkcijas atliekančius galvijus, kailius, papuošalus ir kita. Vėliau valstybės įsivedė savus piniginius vienetus, kurie turėjo standartinę formą ir ženklą, patvirtinantį sudėtyje esančio metalo svorį ir kokybę. Populiariausios metalinių pinigų rūšys – monetiniai lydiniai (lazdelių, apyrankių ir kito pavidalo) ir monetos (apskritos formos). Nuo 19 a. antros pusės apyvartoje plačiau naudojami popieriniai pinigai, metaliniai pinigai išliko tik kaip smulkiosios ir proginės monetos.