metališkasis ryšys

metãliškasis ryšỹs, delokalizuotas cheminis ryšys, kuriuo susijungę atomai metalo kristalinėje gardelėje; elektrostatinė traukos jėga tarp teigiamųjų jonų ir laisvųjų elektronų. Metalų atomų išoriniuose elektronų sluoksniuose yra nedaug elektronų (dažniausiai 1, 2 arba 3), juos silpnai veikia branduolys, todėl jie yra beveik laisvi (sudaro elektronines dujas). Teigiamieji jonai erdvėje išsidėsto taip, kad jų stūmos ir laisvųjų elektronų traukos jėgos būtų lygios. Susidarant kristalinei gardelei, išoriniai elektronai tampa bendri, todėl gali judėti po visą kristalą – jų sąveika su jonais lemia būdingą metališkąjį ryšį tarp metalo ar intermetalinio junginio kristalo gardelės atomų. Metališkojo ryšio stiprumą apibūdina sublimacijos energija, reikalinga kristalui suskaidyti į atskirus atomus. Metališkasis ryšys, kitaip negu kiti cheminiai ryšiai (pvz., joninis ar kovalentinis), nėra kryptinis. Judrieji krūvininkai kiekvieną metalo joną supa iš visų pusių. Metališkojo ryšio stiprumas priklauso nuo to, kiek valentinių elektronų gali atiduoti kiekvienas atomas. Periodinės elementų sistemos perioduose iš kairės į dešinę metališkojo ryšio stiprumas didėja, todėl, pvz., chromo lydymosi temperatūra, tankis, kietumas didesnis už kalio. Grynai metališkasis ryšys būdingas tik šarminiams ir šarminių žemių metalams, kituose metaluose, ypač d elementuose, pasireiškia ir kovalentinis ryšys. Metališkasis ryšys ir laisvieji elektronai lemia metalų elektrinį ir šilumos laidumą, teigiamąjį temperatūrinį elektrinės varžos koeficientą, termoelektroninę emisiją, jie plastiškesni negu kitos medžiagos.

cheminis ryšys