metalistinė pinigų teorija

metalstinė pinig teòrija, viena pirmųjų pinigų teorijų, tapatinusi pinigų vertę ir perkamąją galią su tauriaisiais metalais, iš kurių jie gaminami. Metalistinę pinigų teoriją 16–18 amžiuje išplėtojo merkantilistai W. Staffordas, T. Munas, A. de Montchrestienas ir kiti. Šios teorijos atstovai rėmėsi merkantilizmo svarbiausiu teiginiu, kad auksas ir sidabras yra vienintelis tautos turtas, todėl aukso ir sidabro monetos yra vieninteliai visaverčiai pinigai, kurių apyvartoje negalima keisti popieriniais banknotais. Metalistinė pinigų teorija neatsižvelgė į tai, kad auksas ir sidabras atlieka pinigų funkcijas ne dėl savo prigimtinių savybių, o tik susiklosčius tam tikriems ekonominiams santykiams. 19 amžiaus antroje pusėje K. G. A. Kniesas modernizavo metalistinę pinigų teoriją pripažindamas visaverčiais pinigais centrinio banko banknotus, padengtus auksu, nes jie tapo svarbūs kredito ir ekonomikos plėtrai. Po Pirmojo pasaulinio karo šios teorijos šalininkai pasisakė už aukso standarto išsaugojimą padengiant popierinius pinigus aukso luitais arba aukso devizomis. 20 amžiaus 8 dešimtmetyje visiškai nustojus popierinius pinigus keisti į auksą, metalistinė pinigų teorija neteko prasmės.