metalizãvimas, plonų (0,01 µm–1 mm) metalinių dangų sudarymas ant nemetalinių medžiagų paviršiaus. Dažniausiai metalizuojami keramikos, stiklo, plastiko, medienos, popieriaus, audinio, puslaidininkio gaminiai siekiant pakeisti gaminio paviršiaus fizikines, chemines ir mechanines savybes, t. y. padidinti kietumą, atsparumą erozijai ir dilimui, suteikti elektrinį laidumą, pagerinti gaminio išvaizdą (gauti dekoratyvų, blizgų, gerai atspindintį šviesą paviršių). Metalizuojama mechaniniu (dažniausiai gaminio paviršius apklijuojamas, pvz., aliuminio ar aukso folija, rečiau dangos prie paviršiaus tvirtinamos kniedėmis arba užlankstomos), fizikiniu (metalo sluoksnis užgarinamas ar užpurškiamas ant gaminio paviršiaus vakuume ar esant normaliam slėgiui; gali būti aplydomas ar apvirinamas), cheminiu (dengiama išskiriant metalus ant gaminio paviršiaus dažniausiai druskų tirpale, kuriame yra dengiamojo metalo jonus redukuojančių, blizgodarių ir kitų priedų arba nusodinant metalus iš jų druskų garų) ir elektrocheminiu (metalo sluoksnis nusodinamas ant gaminio paviršiaus leidžiant per tirpalą elektros srovę; taip sudaromos daugiasluoksnės plastikų dangos). Mechaniniu būdu dažniausiai metalizuojamos plastikų plokštės. Pagal tai, kokiu būdu išlydomas dengiamasis metalas ar jo lydinys, fizikinis metalizavimas skirstomas į lankinį (metalas išlydomas lankiniu išlydžiu, sukurtu tarp elektrodinių vielų), liepsninį (metalas išlydomas acetileno ir deguonies liepsna), aukštadažnį (metalo viela išlydoma induktoriaus sukurtu magnetiniu lauku), plazminį (metalinė viela ar milteliai išlydomi sutelktu plazmos lanku; dažniausiai taip dengiami dideli gaminiai). Vakuuminiu būdu metalizuojama vakuumo kameroje; joje medžiaga (pvz., popieriaus juosta) ritinėliais spaudžiama prie aušinimo būgno, kurio apačioje garinamo metalo garai nusėda ant jos paviršiaus. Metalizuojant cheminiu (autokataliziniu) būdu stiklo, keramikos, plastiko ar kitokio gaminio paviršius prieš tai šiurkštinamas (sukibimui padidinti), apdorojamas alavo, sidabro ar paladžio druskų tirpalais, nusodinamas metalinis pasluoksnis elektrocheminiam dengimui. Dažniausiai cheminiu būdu sudaromos nikelio, sidabro, aukso, platinos, kobalto, chromo dangos. Metalizavimas naudojamas architektūroje ir dailėje (metalizuojami keramikos, stiklo, odos meniniai dirbiniai, skulptūros), elektronikoje (bangolaidžiai, ekranai, šviesolaidžiai, atminties įrenginių elementai, spausdintinio montažo plokštės), chemijos pramonėje (termoizoliacinės polimerų plėvelės, Dewaro indai), automobilių gamyboje (pavaros, valdymo ir kitokios detalės, variklių precizinės detalės), buityje (veidrodžiai, antistatiniai kilimai, plastiko gaminiai ir kiti buitiniai reikmenys).
Metalizavimo pradžia – 1835, tais metais J. von Liebigas išrado būdą stiklą padengti sidabru ir pradėta gaminti stiklinius veidrodžius. Metalizavimas paspartėjo pradėjus vis daugiau naudoti plastikų gaminių.
metalizuoto dvisluoksnio gaminio skerspjūvis: 1 – metalinė danga, 2 – metalinis pasluoksnis, 3 – plastikas