metalofònas (metalas + gr. phōnē – garsas), muzikos instrumentas – mušamasis idiofonas. Sudarytas iš tam tikra derme parinktų metalinių plokštelių, mušamų mediniais plaktukėliais (plaktukais). Garsaeilis chromatinis. Plokštelės medinėje dėželėje sunertos ant virvučių arba stygų. Matalofono atmaina – klavišinis matalofonas (turi klaviatūrą, panašią į fortepijono).
Metalofonai Kinijoje naudoti nuo 8 a., Japonijoje 9 a. atsirado bronzinių metalofonų. Įvairių rūšių ir dydžių metalofonais grojama Javos ir Bali salos gamelanuose (Indonezijos metalofonas turi lopšio pavidalo rezonatorius). Tolimųjų Rytų metalofono pavyzdžiu sukonstruoti šiuolaikinio simfoninio orkestro varpai ir vibrafonas. Nuo 20 a. metalofonais dažnai vadinami į ksilofonus panašūs instrumentai, turintys metalines plokšteles vietoj medinių (tokius metalofonus naudojo C. Orffas). Paprasčiausios formos metalofonai naudojami mokyklų ansambliuose arba kaip žaislai.