metalogènija (lot. metallum < gr. metallon – rūdynas + gr. genos – kilmė), mineragènija (lot. minera – rūda + gr. genos – giminė, kilmė), naudingųjų iškasenų geologijos šaka. Tiria rūdingųjų plotų ir rūdinių metalinių ir nemetalinių naudingųjų iškasenų telkinių kilmę, susidarymo ir paplitimo Žemės plutoje dėsningumus, nustato rūdinės mineralizacijos procesų priklausomybę nuo geologinės sandaros, analizuoja ir sistemina rūdingųjų plotų ypatumus, prognozuoja naujus rūdinguosius plotus ir jų eksploatacijos galimybes. Metalogenijos tyrimo objektai: metalogeninės provincijos – didelės, platformai arba geosinklinai priklausančios, Žemės plutos teritorijos, kuriose yra vienas arba keli metalų telkiniai (pvz., Uralo metalogeninė provincija su vario, geležies, aukso, platinos ir kitų metalų telkiniais); rūdinės sritys arba rūdinės juostos – metalogeninių provincijų dalys (Ramiojo vandenyno metalogeninė provincija susideda iš kelių juostų arba zonų, kuriose yra aukso, sidabro, vario, alavo, gyvsidabrio ir kitų metalų telkinių); rūdiniai rajonai – rūdinių juostų arba zonų dalys. Specifiniai metalogenijos tyrimo metodai: regioninės metalogeninės analizės metodas (taikomas didesniems regionams tirti), rūdų susidarymo veiksnių analizė (skirta išsamiems rūdingųjų rajonų tyrimams). Metalogenija naudojasi ir kitais geologiniais tyrimo metodais: geocheminiais, mineraloginiais, petrografiniais, litologiniais, t. p. struktūrine ir facine formacine analize. Skiriama bendroji, regioninė ir specialioji metalogenija. Bendroji metalogenija tiria rūdų susidarymo bendruosius dėsningumus. Regioninė metalogenija nustato rūdinių naudingųjų iškasenų telkinių pasiskirstymo regionuose priklausomybę nuo viso regiono ir jo rūdingųjų plotų geologinės raidos, sandaros. Specialioji metalogenija tiria vieno kurio metalo arba genetiškai susijusios metalų grupės telkinių susidarymo ir pasiskirstymo dėsningumus. Metalogenijos terminą pirmą kartą 1892 pavartojo prancūzų geologas L. de Launay.
Lietuvoje yra keletas smulkių metalinių mineralizacijų. Varėnos apylinkių kristaliniame pamate (300–400 m gylyje) rasti magnetitinės geležies rūdos (magnetito kiekis 90–95 %, geležies – 47–62 %) telkiniai yra didžiausi Lietuvoje.