metalògika (meta… + logika), logikos metateorija, logikos teorijų tyrimas metateorijos priemonėmis. Kartais dar vadinama dedukcinių mokslų metodologija, įrodymų teorija. Metalogika tiria loginės sekos, neprieštaringumo, aksiomų nepriklausomybės ir pilnumo, išsprendžiamumo ir kitas problemas. Metaloginiai tyrimai yra sintaksiniai ir semantiniai. Sintaksiniai tyrimai nagrinėja formalizuotų kalbų įrodymus ir sąvokų apibrėžimus, dedukcinių sistemų struktūrą ir jų savybes, semantiniai – tiesos, reikšmės, prasmės, modelio, interpretacijos ir kitas problemas. Metalogikos užuomazgų esama senovės graikų filosofijoje: Aristotelis ir megariečiai stoikai pirmieji pradėjo samprotauti apie kurtose loginėse teorijose vartojamų priemonių pobūdį, tyrė dedukcinės sekos pradinių prielaidų pagrindimą, loginės teorijos aksiominio konstravimo, apibrėžimų, pagrindimo, įrodymo pradų ir kitas problemas. Šiuolaikinės metalogikos pagrindus sukūrė G. L. Frege, D. Hilbertas, J. Łukasiewiczius, A. Tarskis, R. Carnapas, K. Gödelis. Metalogikos idėjos ir metodai taikomi įvairiuose teoriniuose moksluose.
314