metãlų apdirbmas spaudimù, metalų ruošinio plastinis deformavimas tam tikros formos ir matmenų gaminiui gauti. Apdirbama kūjais, presais (kalimas, presavimas, štampavimas), laipsniškai deformuojama specialiomis staklėmis (kalibravimas, traukimas, valcavimas). Būna šaltasis (ruošiniai deformuojami žemesnėje negu rekristalizacijos pradžios temperatūroje; yra ir baigiamoji mechaninio apdirbimo operacija) ir karštasis (įkaitinti ruošiniai deformuojami aukštesnėje negu rekristalizacijos pradžios temperatūroje; dažniausiai parengiamoji mechaninio apdirbimo operacija). Apdirbant šaltuoju būdu metalo deformacija vyksta be rekristalizacijos, išlieka liekamųjų įtempių ir gaminys tampa kietesnis, įgyja tekstūrą, lemiančią jo anizotropiškumą (mechaninių ir fizikinių savybių nevienodumą įvairiomis kryptimis). Šaltai valcuojami, traukiami, presuojami tikslūs, glotnaus paviršiaus, ploni ir plonasieniai metalo gaminiai. Deformuojant karštuoju būdu metale vyksta rekristalizacijos procesai, pašalinama dalis liekamųjų įtempių, dėl to beveik nepakinta gaminių mechaninės ir fizikinės savybės. Šiuo būdu kalama, štampuojama, presuojama, kai reikia pagaminti masyvias detales. Apdirbant spaudimu sunaudojama mažiau metalo, našiau gaminama negu liejant, pjaunant ar apdirbant kitais būdais.
Metalų apdirbimo spaudimu kursas dėstomas aukštosiose ir specialiosiose technikos mokyklose; nuo 1946 dėstomas Kauno technologijos universitete (1946–90 veikė kitais pavadinimais). Pirmąją knygą apie metalų apdirbimą spaudimu Lietuvoje parašė L. Kumpikas (Metalų apdirbimas spaudimu 1957).