metalų milteliai

metãlų miltẽliai, dispersinės iki 200 µm dydžio metalų dalelės. Labai mažos (mažesnės kaip 100 nm) dalelės vadinamos nanomilteliais. Gaunami įvairiais būdais (nuo to priklauso dalelių forma ir dydis): vandeniliu ar kitomis dujomis redukuojant rūdų koncentratus, metalų oksidus arba natriu, kalcio hidratu ar kitais metalais redukuojant metalų oksidus, druskas; elektrolize nusodinant iš druskų tirpalų; metalų drožles ar vielą smulkinant vibraciniuose ar kituose malūnuose; skystą metalą išpurškiant suslėgtu vandeniliu ar kitomis dujomis; kaitinant suslėgtus karbonilus (neutralios molekulės, ligandai). Grynesni metalų milteliai gaunami elektrolize iš karbonilų. Metalo dalelės būna sferinės, dendritinės (šie metalų milteliai lengviau presuojami negu sferiniai, bet yra netakūs), žvyninės, netaisyklingos formos. Svarbiausias rodiklis – tūrio masė; ji priklauso nuo metalų miltelių cheminės ir granuliometrinės (įvairių frakcijų masės santykis su visa mase) sudėties. Šis rodiklis lemia ir iš metalų miltelių presuojamų gaminių tankį, kuris dar priklauso nuo metalo prigimties (jo masės), granuliometrinės sudėties ir dalelių paviršiaus būklės (šiurkštus, lygus, oksiduotas). Iš metalų miltelių miltelių metalurgijos būdu gaminama metalokeramika (iš metalų ar jų lydinių sukepinta ar kitais būdais gauta polikristalinė medžiaga), sukepintieji lydiniai ir kitokios kompozicinės medžiagos, naudojami ir kaip pigmentai (pvz., bronzos, aliuminio milteliai), dažai.