metamerija

metamèrija (gr. meta – po, už, per + meros – dalis), segmentãcija (lot. segmentum – atraiža, atkarpa, juosta), daugumos dvišalės simetrijos gyvūnų kūno susidarymas iš panašių dalių (metamerų, arba segmentų), išsidėsčiusių išilgai kūno ašies. Metamerija būna išorinė, arba pseudometamerija (apima tik kūno išorę), ir tikroji. Tikroji metamerija skirstoma į visiškąją (apima visą organizmą, pvz., daugiašerių žieduotųjų kirmėlių ir nariuotakojų) ir dalinę (apima kai kurias organų sistemas, pvz., odą, nervų sistemą). Metamerija dar būna homonominė (metameros panašios, atlieka vienodas funkcijas, turi vienodas galūnes) ir heteronominė (metameros yra vienodo sandaros plano, bet iš išorės yra nepanašios, turi skirtingas galūnes). Chordinių gyvūnų metamerija atsispindi griaučių sandaroje, raumenų, nervų, kraujotakos, šalinimo sistemoje.