metamorfizmas
metamorfzmas (gr. metamorphumai – pasikeičiu, pavirstu), uolienų mineralinės ir cheminės sudėties ir sandaros kitimas Žemės gelmėse veikiant slėgiui, temperatūrai ir fluidams. Per metamorfizmą susiformavusios uolienos vadinamos metamorfinėmis uolienomis. Metamorfizmo rūšys skiriamos pagal vyraujantį veiksnį, geologinę padėtį, paplitimo plotą, proceso kryptingumą, medžiagos migracijos pobūdį.
Pagal vyraujantį veiksnį skiriamas terminis metamorfizmas (vyraujantis veiksnys – temperatūra; vyksta intruzijų kontaktuose, viršutinėje Žemės plutoje), dinaminis, arba dislokacinis, metamorfizmas (slėgis; vyksta tektoninių dislokacijų – lūžių ar antstūmių vietose; prie šios rūšies priskiriamas ir gramzdinimo metamorfizmas, vykstantis giliose žemynų įdubose), dinamoterminis, arba regioninis, metamorfizmas (kai vienu metu veikia temperatūra ir slėgis; pasireiškia dideliuose plotuose aktyviuose susiduriančių plokščių pakraščiuose per kalnodarą), smūginis metamorfizmas (meteoritų krateriuose).
Pagal geologinę padėtį skiriamas kontaktinis metamorfizmas (magminių kūnų kontaktų vietose, kai jie įsiskverbia į vėsesnę aplinką ir pakelia jos temperatūrą), orogeninis metamorfizmas (susiduriančių litosferos plokščių pakraščiuose), vandenynų gūbrių metamorfizmas (vandenynų riftų zonose, litosferos plokščių atsiskyrimo ruožuose, tolstančių plokščių pakraščiuose).
Pagal paplitimo plotą skiriamas regioninis metamorfizmas (didelėse teritorijose) ir vietinis metamorfizmas (nedideliuose plotuose).
Pagal metamorfinių procesų gylį, temperatūrą ir slėgį skiriamos 3 regioninio metamorfizmo zonos: epizona (žema temperatūra ir žemas slėgis), mezozona (vidutinė temperatūra ir vidutinis slėgis), katazona (aukšta temperatūra ir aukštas slėgis).
Pagal proceso kryptingumą skiriamas progresyvinis metamorfizmas (vyksta stiprėjant slėgio ir temperatūros poveikiui), regresyvinis metamorfizmas (vykstantis žemėjant slėgiui ir temperatūrai) ir polimetamorfizmas (daugkartis tos pačios uolienos metamorfizmas).
Pagal medžiagos migracijos pobūdį skiriamas izocheminis metamorfizmas (jo metu uolienos cheminė sudėtis nedaug keičiasi) ir alocheminis metamorfizmas (jo metu uolienos sudėtis smarkiai pasikeičia).