meteoritas

Čeliabinsko (Rusija) meteorito, nukritusio 2013 02 15, liekana

meteortas, ant Žemės (kitos planetos) nukritusi nespėjusio suirti kosminio kūno liekana. Per parą į Žemę nukrinta tūkstančiai meteoritų, bet randama (dažniausiai atsitiktinai) vos keli per metus. Surasti meteoritai pavadinami vietovės, kurioje jie nukrito, vardu. Didžiausi sveria dešimtis tonų, mažiausi – gramus. Nusėdusios ant Žemės kosminės ar per meteoroidų irimo procesą atsiradusios dulkelės vadinamos mikrometeoritais. Dulkelių krinta labai daug – jos į Žemę atneša daug daugiau medžiagos negu stambesnės dalelės. Iš viso per parą Žemės masė, kai kuriais duomenimis, padidėja vidutiniškai apie 190 tonų. Meteoritai yra labai įvairūs. Pagal cheminę sudėtį ir sandarą skirstomi į akmeninius (aerolitai), geležinius (sideritai) ir akmeninius geležinius (siderolitai).

Šios meteoritų klasės dar dalijamos į grupes ir daugelį tipų. Akmeninius meteoritus daugiausia sudaro silikatai (olivinas, piroksenai, feldšpatai). Daugumos (apie 86 %) jų viduje yra įsiterpę tų pačių mineralų 0,1–3 mm dydžio sferiniai grūdeliai, vadinami chondromis (kilmė neaiški). Meteoritai su chondromis vadinami chondritais, be jų – achondritais. Chondritai skirstomi į paprastuosius, anglinguosius (juose yra iki 4 % masės anglies junginių, tarp jų organinių) ir enstatitinius (gausu mineralo enstatito). Chondritų, ypač anglingųjų, cheminė sudėtis artima Saulės fotosferos sudėčiai, išskyrus lakiuosius elementus. Jie susidarė, kai iš proplanetinio dujų ir dulkių debesies formavosi kietieji Saulės sistemos kūnai. Achondritai pagal struktūrą ir sudėtį panašūs į vulkanines uolienas (bazaltus). Jų t. p. yra įvairių tipų. Geležinius meteoritus sudaro geležies ir nikelio lydinys su maža geležies sulfido, grafito, silikatų ir kitų mineralų priemaiša. Pagal nikelio ir priemaišų kiekį jie dalijami į 13 tipų. Akmeniniai geležiniai meteoritai yra 2 tipų: palasitai ir mezosideritai. Palasitus maždaug lygia proporcija sudaro geležies‑nikelio lydinys ir olivino kristalai. Mezosiderituose vietoj olivino yra piroksenai ir feldšpatai. Meteoritai yra asteroidų skeveldros, atsiradusios jiems daužantis (maža dalis gali būti iširusių kometų). Visų tipų meteoritų, išskyrus chondritus, kūnai (asteroidai) perėjo lydymosi stadiją (kaitino radioaktyviųjų elementų skilimas). Medžiaga diferencijavosi: didesnio tankio (geležis, nikelis) grimzdo kūno centro link, retesnė (silikatai) kaupėsi aukščiau. Meteoritų savybės priklauso nuo to, kur jis susiformavo: jei subyrėjusio asteroido centre – geležinis, jei išorėje – akmeninis, jei tarpinėje zonoje – akmeninis geležinis. Dažnai chondritai vadinami nediferencijuotaisiais meteoritais, visi kiti – diferencijuotaisiais. Pagal meteorite esančių radioaktyviųjų izotopų ir jų skilimo produktų gausą nustatomas meteorito amžius (laikas, praėjęs nuo pagrindinio kūno atvėsimo). Jis yra tarp 4,56 ir 4,45 mlrd. metų. Tai atitinka visos Saulės sistemos amžių. Nuo asteroido atskilusios skeveldros paviršiuje kosminiai spinduliai sukelia branduolines reakcijas, kaupiasi jų produktai. Jų kiekis rodo meteorito, kaip atskiro kūno, amžių: jis būna nuo milijono iki milijardo metų. Akmeniniai meteoritai sudaro 93 %, geležiniai – 5 %, akmeniniai geležiniai – 2 % bendro meteoritų skaičiaus. Daugiausia randama (lengviau atpažinti) geležinių meteoritų; toks yra didžiausias žinomas pasaulyje (masė apie 54 t) Hobos meteoritas. 10–100 m dydžio kosminiai akmenys atmosferoje sprogsta, išgaruoja arba pažeria meteoritų lietų, pvz., Tunguskos meteoritas. Sprogimas įvyko 1908 kelių kilometrų aukštyje ir sunaikino taigos mišką apie 2000 km² plote (meteoritas nerastas). Dar didesni akmeniniai ir didesni kaip 10 m geležiniai meteoritai trenkiasi į Žemę greičiu, artimu pradiniam (dešimtys km/s). Didelė dalis kūno kinetinės energijos virsta šilumine, jis ir aplinkinės uolienos staigiai išgaruoja, įvyksta sprogimas, pasidaro duobė (meteoritinis krateris – astroblema). Smūginių kraterių Žemėje žinoma apie 150. Didžiausio jų – Chicxulubo astroblemos skersmuo 200 km. Jis atsirado prieš 65 mln. metų dėl apie 10 km skersmens asteroido smūgio į Žemę. Arizonos meteoritinis krateris (skersmuo 1200 m, gylis apie 180 m) atsirado, kai į Žemę 15 km/s greičiu atsitrenkė apie 70 m dydžio geležinis meteoritas. Smūginių kraterių gausu visuose kietuose Saulės sistemos kūnuose. Per sprogimus išmestos uolienų skeveldros gali patekti į tarpplanetinę erdvę. Žemėje randama achondritų, atlėkusių iš Mėnulio ir Marso.

Lietuvoje rasti 4 meteoritai: Andrioniškio meteoritas, Juodžių meteoritas, Žemaitkiemio meteoritas ir 1908 Akmenės apylinkėse nukritęs 1 kg masės chondritas. Lietuvoje geologai atrado 5 km skersmens Mizarų (Druskininkų savivaldybė) ir 8 km skersmens Veprių (Ukmergės rj. savivaldybė) astroblemas, jos yra po storu nuogulų sluoksniu.

906