TIROS-1 palydovo surinkimas
meteorològinis palydõvas, dirbtinis Žemės palydovas Žemės ir jos aplinkos sąveikai tirti. Registruoja duomenis apie debesų tankio pasiskirstymą ir judėjimą, šilumos srautus vandenyje ir ore, Žemės šiluminę ir radijo bangų spinduliuotę, Žemės šiluminės spinduliuotės sąveiką su atmosfera, nuolat fotografuoja matomaisiais ir infraraudonaisiais spinduliais debesų dangą, elektroniniais įtaisais apdoroja ir kaupia gautą informaciją, tam tikru laiku perduoda ją į Žemę. Pirmasis meteorologinis palydovas yra TIROS‑1 (angl. Television Infrared Observation Satellite). Tokių palydovų, sukurtų ir paleistų vykdant TIROS programą, yra dešimt. TIROS‑1 paleistas 1960 04 01 iš Canaveralio kyšulio Floridoje. Erdvėlaivis pagamintas iš aliuminio ir nerūdijančio plieno lydinio ir padengtas 9200 saulės elementų, kurie įkrauna nikelio‑kadmio baterijas.
Erdvėlaivyje įrengtos dvi televizijos kameros su magnetinės juostos registravimo įtaisu kiekvienai nuotraukai įrašyti į magnetinę juostą, kol palydovas patenka į antžeminės stoties matymo zoną. TIROS‑1 veikė 78 dienas ir gauti duomenys įrodė, kad palydovai gali teikti informaciją apie trumpalaikius ir ilgalaikius orų pokyčius Žemėje ir remiantis tais duomenimis galima tiksliau prognozuoti orus. Kiekvienas naujas meteorologinis palydovas yra tobulesnis, jam būdingi geresni techniniai rodikliai, modernesnė tyrimų įranga: teleskopai, vaizdo signalo formuotuvai, radiometrai, elektronų, protonų ir alfa dalelių jutikliai, rentgeno spinduliuotės matuokliai, magnetronai; ryšių sistemos įranga, meteorologinio palydovo orientavimo ir stabilizavimo įranga. Visų meteorologinių palydovų įrenginių darbą atliekant stebėjimus ir matavimus kontroliuoja valdymo ir kontrolės sistemos įrenginiai pagal skriejimo valdymo centro programą. Skriedami geostacionariosiomis orbitomis meteorologiniai palydovai tiksliai tuo pačiu metu kiekvieną dieną yra virš tos pačios Žemės paviršiaus vietos ir meteorologijos specialistai gali fiksuoti stebimų objektų ir reiškinių pokyčius kas 24 h. Meteorologinių stebėjimų duomenims, apimantiems visą Žemės rutulį, gauti sukurtos meteorologinės kosminės sistemos, sudarytos iš kelių skriejančių meteorologinių palydovų, pvz., iš GOES (Jungtinės Amerikos Valstijos), NOAA (Jungtinės Amerikos Valstijos), Meteosat (Europos kosmoso agentūra), Meteor (Rusija) ir kitų. Pagal meteorologinių palydovų tiekiamus duomenis sudaromos tikslesnės ilgalaikės orų prognozės.