Metdė (Mētis), graikų mitologijoje – titanidė, pirmoji (ir jam lygi) Dzeuso žmona, Atėnės motina. Išminties personifikacija. Pagal Hesiodo Teogoniją (lietuvių kalba 2002), ji yra Okeano ir Tetijos duktė. Apolodoro vardu pavadintame mitų rinkinyje Apolodoro biblioteka (1 a.) pasakojama, kad Metidė padėjo Dzeusui iš Krono pilvo išlaisvinti prarytus Dzeuso brolius ir seseris – pagamino stebuklingą gėrimą, kurio paragavęs Kronas pirmiausia atrijo akmenį (apgautas sesers ir žmonos Rėjos jį buvo prarijęs vietoj Dzeuso), o paskui ir Dzeuso brolius ir seseris. Dzeusas, iš Gajos ir Urano (pagal kitą mito variantą – iš moirų) sužinojęs, kad Metidė pagimdys už jį galingesnį sūnų, kuris iš jo atims valdžią, gražiomis kalbomis užmigdė besilaukiančią Metidę (pagal kitą mito variantą, įkalbėjo pasiversti muse) ir ją prarijo. Vėliau iš jo galvos gimė Atėnė. Hesiodo Teogonijoje dar minima, kad Dzeusas, kai buvo prarijęs Metidę, iš jos gaudavo išmintingų patarimų.
Metidė (vaizduojama po Dzeuso sostu), scenos Atėnės gimimas fragmentas (eksaleiptronas – keraminis kvepalų indas, molis, 570–560 prieš Kristų, Luvro muziejus Paryžiuje)