metodistai

metodstai, Jungtnė Metodstų Bažnýčia, krikščionys evangelikai, nuo Anglikonų Bažnyčios atskilusių protestantų denominacija. Viena didžiausių protestantizmo šakų.

Doktrina

Tiki Švenčiausiąja Trejybe, pripažįsta išankstinę Dievo malonę, nuteisinimą vien per tikėjimą ir Šventąjį Raštą (Sola Scriptura). Atmeta kalvinizmo mokymą apie predestinaciją, pabrėžia universaliąją Dievo išganymo valią ir meilę. Teigia, kad per tikėjimą ir atgailą galima pasiekti krikščioniško tobulumo ir pašventinančios Dievo malonės. Pabrėžia evangelizacijos ir tarnystės pasaulyje svarbą. Krikštija vaikus, bet nepripažįsta atgimimo per Krikštą; mano, kad visateisiu Bažnyčios nariu galima tapti tik suaugusiam (arba jaunuoliui) išpažinus savo tikėjimą. Komuniją švenčia kaip atminimo vakarienę, kurioje leidžiama dalyvauti ir kitų Bažnyčių tikintiesiems. Aukščiausiu autoritetu laiko Bibliją.

metodistų bažnyčia Austine

Pagrindiniai tikėjimo dokumentai – senieji tikėjimo išpažinimai (Apaštalų ir Nikėjos simboliai), J. Wesley parašyti 25 religijos straipsniai (25 Articles of Religion) ir metodistų bažnyčių įstatų, mokymo, nutarimų, bendrųjų principų bei nuostatų rinkinys Apeigų knyga (The Book of Offices 1790).

Struktūra ir organizacija

Valdymo institucijos turi presbiterijonų, kongregacionistų ir episkopalinės Bažnyčios elementų. Vietinėms bendruomenėms vadovauja kunigai (ordinuojamos ir moterys) ir pirmininkai (pasauliečiai); pabrėžiamas pasauliečių dalyvavimas metodistų valdymo institucijose. Daugumai Bažnyčių vadovauja vyskupas, kuris pagal ordinacinį laipsnį nėra aukštesnis, o tik tam tikram laikui vyskupu būti paskirtas kunigas. Aukščiausioji Jungtinės Metodistų Bažnyčios (jai priklauso ir Lietuvos metodistai) valdymo institucija yra Generalinė konferencija. Europos metodistai suskirstyti į 4 centrines konferencijas, vadovaujamas renkamų vyskupų. Konferencijos teritorija dalijama į apygardas, vadovaujamas pirmininkų ir vyskupo paskirtų superintendentų. Metodistai pabrėžia krikščionių vienybę, dalyvauja ekumeninėje veikloje.

Istorija

Atsirado 18 a. Anglikonų Bažnyčioje Didžiojoje Britanijoje kaip atsinaujinimo ir evangelizacijos judėjimas. Jo pradininkai anglikonų kunigai broliai Johnas (1703–91) ir Charlesas (1707–88) Wesley. Jie 1729 Oksforde įkūrė studentų dvasinio ugdymo būrelį, kurio nariai dėl uolios ir nuoseklios veiklos pradėti vadinti metodistais. 1735–38 misionieriaudami Šiaurės Amerikoje Wesley susipažino su pietistinės pakraipos hernhutiečiais, kurie padarė didelę įtaką jų tikėjimui. Nuo 1738 Wesley Didžiojoje Britanijoje pradėjo evangelizaciją ir pamokslavimą po atviru dangumi. Nuo 1742 jais įtikėjusius žmones pradėjo burti į vadinamąsias klases (nedideles sielovadines grupes), vadovaujamas savamokslių pamokslininkų. Judėjimas užsitraukė Anglikonų Bažnyčios priešiškumą, nuo jos atsiskyrė 1784 Jungtinėse Amerikos Valstijose susikūrus Metodistų Episkopalinei Bažnyčiai; Didžiojoje Britanijoje metodistai savarankiški tapo 1795 (daugiau kaip 80 000 narių).

Thomas Coke (1747–1814), pirmasis metodistų vyskupas

pirmoji jungtinė metodistų bažnyčia (Lakelandas, Floridos valstija)

Iš judėjimo susiformavo nemažai savarankiškų metodistų denominacijų. Beveik visos jos priklauso Pasaulinei metodistų tarybai (World Methodist Council, Šiaurės Karolinoje, nuo 1881). Didžiausia yra Jungtinė Metodistų Bažnyčia (United Methodist Church, įkurta 1968). Turi 40,5 mln. narių visame pasaulyje (2018), veikia 136 šalyse. Kai kuriose šalyse (Kanadoje, Indijoje, Australijoje) metodistų Bažnyčios susijungė su kitomis protestantų Bažnyčiomis. Iš metodistų tradicijos išsirutuliojo keletas savarankiškų tikėjimo bendruomenių – Nazarėno bažnyčia (Church of the Nazarene, nuo 1895), Gelbėjimo armija (Salvation Army, nuo 1865).

Metodistai Lietuvoje

Lietuvoje pirmoji metodistų bendruomenė 1900 įsikūrė Kaune; 1911 čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Vėliau bendruomenės kūrėsi Pilviškiuose (1921), Tauragėje, Biržuose (abi 1923), Šiauliuose (1929), Marijampolėje (1937). Lenkijos okupuotame Vilniuje nuo 1927 veikė metodistų kunigų seminarija. 1938 Lietuvoje veikė 8 metodistų parapijos, vienijo apie 1000 žmonių, grupelių būta ir mažesniuose miesteliuose. Buvo įsteigę visoje Lietuvoje veikiančią blaivybės draugiją, ėmėsi karitatyvinės veiklos (1927 Vilniuje įsteigė internatą baltarusių gimnazijos mergaitėms), veikė jaunimo doros ugdymo organizacija Epvorto lyga (Epworth League), sekmadieninės mokyklos. 1923–32 leido periodinį leidinį Krikščionystės sargas, literatūrą apie savo tikėjimą. 1941 į Vokietiją repatrijavo daugelis kunigų ir vokiečių kilmės parapijiečių. 1944 SSRS vėl okupavus Lietuvą bendruomenių veikla nutrūko.

Biržų jungtinė metodistų bažnyčia

1995 atkurta. 1996 įregistruota Šiaulių Jungtinė Metodistų Bažnyčia, 1997 – visos Lietuvos Jungtinė Metodistų Bažnyčia. 2022 buvo apie 360 narių, 7 bendruomenės: Biržų, Kauno, Kybartų, Pilviškių, Šiaulių, Kazlų Rūdos, Panevėžio; centras Kaune, Bažnyčios vadovas‑superintendentas J. Campbellas. Priklauso Jungtinės Metodistų Bažnyčios Šiaurės Europos centrinės konferencijos apygardai (vyskupo rezidencija Helsinkyje). Dalyvauja ekumeninėje Lietuvos Biblijos draugijos veikloje, vykdo humanitarinę, socialinę, ekumeninę ir leidybinę veiklą.

473