mètras (pranc. mètre < gr. metron – matas), m, pagrindinis SI ilgio vienetas – atstumas, kurį vakuume nusklinda šviesa per 1/299792458 sekundės. Šią metro apibrėžtį 1983 patvirtino XVII Generalinė matų ir svarsčių konferencija. T. p. vartojami daliniai (decimetras, centimetras, milimetras, mikrometras ir kiti) ir kartotiniai (kilometras ir kiti) ilgio vienetai. Iki 18 a. pabaigos metrai buvo traktuojami dvejopai: kaip svyruoklės, kurios svyravimų pusperiodis yra 1 s, ilgis ir kaip 1/10 000 000 Žemės dienovidinio, einančio per Paryžių, lanko nuo pusiaujo iki Šiaurės ašigalio ilgio dalis (remiantis išmatuoto šio dienovidinio lanko tarp Dunkerque’o ir Barselonos duomenimis). 1791 Prancūzijos mokslų akademija suteikė pirmenybę antrajai apibrėžčiai. 1795 pirminis metro etalonas (sijelė) pagamintas iš žalvario.
1799 Prancūzijos Nacionalinis Susirinkimas patvirtino metro prototipą – 1 m ilgio sijelę, pagamintą iš 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio; saugomas Prancūzijos nacionaliniame archyve. 1889 I Generalinė matų ir svarsčių konferencija patvirtino tarptautinį brūkšninį metro etaloną – atstumą tarp 2 skersinių brūkšnių 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio briaunotos sijelės galuose. Šis metro etalonas galiojo iki 1960, kol XI Generalinė matų ir svarsčių konferencija pakeitė metro apibrėžtį – metru imta laikyti atstumą, 1650763,73 karto didesnį už oranžinės šviesos, kurią vakuume išspinduliuoja kriptono izotopas , bangos ilgį; ši apibrėžtis galiojo iki 1983, kol įsigaliojo dabartinė.
1 m ilgio etalonas Paryžiuje
tarptautinis metro prototipas (1889)