mètras (gr. metron – matas), periodinė stipriųjų ir silpnųjų takto dalių kaita, matuojama pastovios trukmės vienetais – metrinėmis dalimis. Vienos metrinės dalys yra akcentuotos (stipriosios), kitos – neakcentuotos (silpnosios). Metrinės dalys nurodomos pagal pasirinktą natos (sveikosios, pusinės, ketvirtinės, aštuntinės…) vertę. Stipriųjų ir silpnųjų metrinių dalių grupė sudaro taktą, kuris pažymimas takto brūkšniu, jis rašomas prieš stipriąją (arba stipriausiąją) metrinę dalį. Metrai būna paprastieji (2 ir 3 dalių), sudėtiniai, sudaryti iš kelių vienodų paprastųjų metrų (4, 6, 8, 9, 12 dalių), mišrieji, sudaryti iš nevienodų paprastųjų metrų (5, 7, 11, 13 dalių; kartais mišrųjį metrą sudarantys paprastieji vienas nuo kito atskiriami punktyrine linija); kintamieji – periodiškai kintantys lygiais laiko tarpais (5+3+5+3+5+3), neperiodiškai kintantys įvairiais laiko tarpais (4+4+3+4+5+5+5+2) ir kiti. Nežymūs nukrypimai nuo metro schemos sukuriami agoginėmis priemonėmis, žymesni – fermatomis.
Natose metrinės grupės ženklą (metro rodiklį) sudaro du skaitmenys: viršutinis rodo metrinių dalių skaičių takte, apatinis – vienos dalies ritminę vertę. Kūrinio pradžioje metro ženklas rašomas penklinėje po rakto ir tonacinių ženklų. Virš trečios penklinės linijos rašomas viršutinis, po ja – apatinis skaitmuo. Kartais vietoj apatinio skaitmens rašoma metrinės dalies vertės nata. Jeigu metras per visą kūrinį nekinta, jis rašomas tik kūrinio pradžioje, jei kinta – pradžioje kiekvieno takto, nuo kurio metras keičiasi. Kartais metras rašomas tarp 2 penklinių.
335