mètrikai (lot. matricula – sąrašas), gimimo, krikšto, santuokos (vadintos jungtuvėmis) ar mirties liudijimo senovinis pavadinimas. Europoje siekiant užkirsti kelią neleistinų giminystės laipsnių santuokoms krikšto sąrašai epizodiškai buvo sudaromi nuo 3 amžiaus. Vėliau Bažnyčia pradėjo registruoti ir kitus asmenų civilinės būklės aktus. Knygų, kuriose buvo registruojami santuokos, krikšto faktai, rašymo tvarką 1563 Tridento susirinkime nustatė Katalikų bažnyčia. 16 amžiuje kai kuriose valstybėse atsirado privalomas mirties fakto registravimas bažnytinėse knygose. 16 amžiaus pabaigoje atsirado civilinė metrikacija.
LIETUVOJE knygas su įrašais apie išduotus metrikus tvarkė ir saugojo Bažnyčia. Netikintiesiems ar ne krikščionims (kitatikiams) civilinės būklės aktus išduodavo apskričių, miestų valdybos ir apskričių viršininkai. Metrikai buvo priskiriami oficialiems įrodymams bylą nagrinėjant teisme, bet įrašas gimimo ar krikšto metrikuose nebuvo laikomas vaiko tėvų santuokos teisėtumo įrodymu. Metrikų terminas bendrinėje ir teisinėje kalboje vartotas iki 1940.
3077