mètrinė eildara, eilėdara, grįsta ilgų ir trumpų skiemenų tvarkinga kaita eilutėje. Trumpo skiemens ištarimas trunka vieną morą, ilgo – dvi (rečiau kelias) moras. Trumpi ir ilgi skiemenys jungiami į pėdas arba jų grupes (metrus, taktus). Metrinę eilėdarą labiausiai ištobulino antikinė eilėdara, arabų ir persų arūzas (metrinės eilėdaros sistema, susiformavusi arabų poezijoje ir paplitusi Artimųjų ir Vidurio Rytų šalyse), sanskrito džati eilėdara. Skiriama silabometrinė eilėdara (antikinis rečitatyvinis epas, drama, elegija, jambas, sanskrito akšara‑čanda) ir grynoji metrinė eilėdara (antikinė chorinė lyrika, sanskrito matra‑čanda). Manoma, metrinė eilėdara susiklostė iš silabinės eilėdaros. Antikinėje ir sanskrito poezijoje silabometrinė ir grynoji metrinė eilėdara egzistavo kartu.
3141