metropolitenas

Londono metropolitenas

metropolitènas (pranc. métropolitain), metrò (pranc. métro), didelio keleivių srauto (iki 40–70 tūkstančių keleivių per 1 h viena kryptimi) miesto keleivinis geležinkelis, nutiestas dažniausiai po žeme. Metropoliteno linijomis kursuoja elektriniai traukiniai. Metropolitenai dažniausiai įrengiami miestuose, turinčiuose 1 mln. ir daugiau gyventojų. Yra paprastasis (25–35 km/h) ir greitasis (greitis daugiau kaip 35 km/h; sustoja rečiau) metropolitenas. Tarpstočiuose traukiniai važiuoja iki 100 km/h greičiu. Metropoliteną sudaro bėgių keliai (linijos), keleivių stotys ir jų pagalbinės patalpos, depai, elektros energijos tiekimo, vėdinimo, vandens šalinimo (požeminėse linijose), traukinių valdymo įrenginiai.

Metropoliteno linijos yra požeminės (tuneliuose), antžeminės, estakadinės. Didžioji metropoliteno linijų dalis dažniausiai įrengiama po žeme (nors ne visos pirmosios metropoliteno linijos buvo požeminės), todėl gatvių transportas, dideli miesto pastatai nėra kliūtis tiesti metropolitenus, nes tuneliai iškasami ir įrengiami tam tikrame gylyje, be to, metropoliteno keliamas triukšmas ir vibracija nekenkia žemės paviršiuje esantiems statiniams. Požeminės linijos ekonomiškiausios, kai jų gylis siekia 10–15 m (kasama ir statoma atviruoju būdu). Gilūs (30–50 m) požeminiai tuneliai kasami naudojant specialią techniką. Įrengiamos ir antžeminės metropoliteno linijos, jei yra laisvos erdvės. Estakadinės metropoliteno linijos tiesiamos ten, kur tenka kirsti didelį vandens telkinį, kelius, statinius ar kita. Metropoliteno linijos sujungiamos pėsčiųjų perėjomis arba traukiniai pervažiuoja iš vienos linijos į kitą. Yra metropoliteno linijų su betonuotais takais, jomis važiuoja traukiniai pneumatiniais ratais. Metropoliteno stotys įrengiamos ten, kur yra didžiausias keleivių srautas: geležinkelių ar autobusų stotys, oro ar vandens uostai, stadionai ar kitos masinių renginių vietos. Požeminių tunelių stotys įrengiamos ten, kur nėra didelių antžeminių statinių, o kur jų yra, metropolitenas tiesiamas didesniame gylyje. Stotyse yra salės, peronai, vestibiuliai, perėjos. Keleiviai kyla ir leidžiasi eskalatoriais, laiptais, kai kur pakeliami ir nuleidžiami liftais (telpa iki 130 žmonių). Elektros energijos tiekimo įrenginius sudaro traukos ir įtampą žeminančios pastotės. Traukos pastotėse aukštosios įtampos kintamoji elektros srovė paverčiama nuolatine ir per kontaktinį bėgį ir srovės ėmiklius tiekiama į motorinių vagonų variklius. Kintamoji elektros srovė iš žeminančiųjų pastočių tiekiama eskalatoriams, ventiliatoriams, siurbliams, apšvietimui ir kitoms reikmėms. Traukinių eismas valdomas sudėtinga signalizacijos, centralizacijos, blokavimo sistema. Požeminiuose tuneliuose įrengiamas vėdinimas. Atšalus orui stotys šildomos.

Pirmasis 3,6 kilometro ilgio metropolitenas 1863 įrengtas Londone, 1868 metropolitenas pradėjo veikti Niujorke, 1892 – Čikagoje, 1896 – Budapešte, 1900 – Paryžiuje, vėliau – kituose miestuose. Ilgiausi metropolitenai nurodyti lentelėje.

* be bendrovės Korail eksploatuojamų linijų