mezgnė, magnolijainių (Magnoliophyta), arba gaubtasėklių, augalų žiedo piestelės praplatėjusi apatinė dalis, kurioje telkiasi vienas, keli ar daug sėklapradžių. Pagal padėtį kitų žiedo dalių atžvilgiu mezginė būna apatinė, pusiau apatinė, vidurinė ir viršutinė. Apatinė mezginė būna įdubusiame žiedsostyje ir šonais suauga su jo sienelėmis arba taurėlapių, vainiklapių ir kuokelių apatinėmis dalimis (pvz., agurko, saulėgrąžos, gegūnės). Pusiau apatinė mezginė būna tik apatine dalimi suaugusi su žiedsosčiu, o kitos žiedo dalys priaugusios prie jo ties mezginės viduriu (pvz., šeivamedžio, uolaskėlės). Vidurinė mezginė yra įdubusiame žiedsostyje, o kitos žiedo dalys priaugusios prie jo kraštų (pvz., vyšnios, slyvos).
agurko apatinė mezginė
Viršutinė mezginė pamatu priaugusi prie žiedsosčio aukščiau, negu prie jo priaugusios kitos žiedo dalys (pvz., vėdryno, aguonos, rugio). Mezginė gali būti sudaryta iš vieno ar kelių tarpusavyje suaugusių vaislapėlių. Joje yra viena arba kelios ertmės (lizdai). Lizdų skaičius dažniausiai priklauso nuo ją sudarančių tarpusavyje suaugusių vaislapėlių skaičiaus. Mezginės viduje, dažniausiai vaislapėlių suaugimo vietoje, susidaro briaunos (placentos). Ant jų formuojasi sėklapradžiai, iš kurių po apvaisinimo išauga sėklos, o iš mezginės susidaro vaisius.
aguonos viršutinė mezginė
849