Mezino gyvenvietėje rasti mamuto kaulo dirbiniai: a – paukščio figūrėlė; b – apyrankė
Mèzino gyvénvietė, vėlyvojo paleolito istorinė gyvenvietė Desnos dešiniajame krante, apie 25 km į pietus nuo Severianų Naugardo, Ukrainoje.
Skirtingų datavimo metodų duomenys nevisiškai sutampa: pagal radiokarboninius tyrimus – devynioliktas–dvidešimt devintas tūkstantmetis prieš Kristų, pagal radinius – apie keturioliktas tūkstantmetis prieš Kristų.
1908 Mezino gyvenvietę atrado F. Volkovas. 1908–61 tyrinėjo rusų ir ukrainiečių archeologai: F. Volkovas, C. Rudenko, P. Jefimenko, M. Rudynskis, M. Vojevodskis, I. Šovkopliasas. Rasta gyvenamųjų būstų, statytų iš mamuto kaulų, dengtų gyvūnų kailiais. Šie pastatai ovalios formos, skersmuo iki 6 metrų. Dar rasta ūkinių duobių, židinių, 4 darbinės veiklos aikštelės. Smulkesni radiniai: įrankiai ir ginklai iš titnago ir akmens (daugiau kaip 113 000) – daugiausia rėžtukai, gremžtukai, ylos, grąžtai, skeltės su statmenai retušuota nugarėle, iečių antgaliai, iš kaulo ir rago – iečių antgaliai, ylos, adatos su skylute, meškerės kabliukai, papuošalai – kabučiai, iš mamuto ilčių pagamintos apyrankės, daugiau kaip 600 jūros kriauklių, naudotų kaip karoliai, moters ar paukščio stilizuotos skulptūros, mamuto kaulai, puošti ochra ir geometriniu ornamentu. Mezino gyvenvietės žmonės vertėsi medžiokle (mamutai, laukiniai arkliai, plačiaragiai ir šiauriniai elniai, stumbrai, vilkai, lapės, kiškiai, paukščiai), žvejyba, rinko augalinį maistą.
Remiantis daugiausia Mezino gyvenviete, t. p. panašių kitų gyvenviečių (Mežiričės, Dobraničevkos, Borševo I) medžiaga išskiriama Mezino kultūra.
2006 sukurtas Mezino nacionalinis parkas. Radiniai saugomi Mezino gyvenvietės muziejuje (Ukraina) ir Ermitaže.
I. Šovkopljas Mezinskaja stojanka. K istorii srednedreprovskogo bassejna v pozdnepaleolitičeskuju ėpochu Kiev 1965.
2674