Mėžioni pilkapýnas yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Mėžionių kaimo, 0,6 km į šiaurę nuo Paulinavo dvarvietės. 19 a. pabaigoje buvo apie 16 pilkapių. Sampilai buvo 5–11 m skersmens, iki 1,3 m aukščio su akmenų vainikais, apjuosti grioviais. 1894 F. Pokrovskis ištyrė 7 pilkapius, kitus – 1934 Varšuvos universiteto Lenkijos archeologijos katedra (vadovas W. Antoniewiczius). Mirusieji laidoti duobėse po sampilu, nedeginti, kiekviename pilkapyje po 1–6 žmones. Radiniai: aprangos detalės, papuošalai (žalvarinės antkaklės, emaliuotos segės ir kabučiai), darbo įrankiai (geležiniai kirviai, ylos, peiliai), kiti dirbiniai. Mėžionių pilkapynas datuojamas 4 a. pabaiga–5 amžiumi. Pirmieji radiniai saugomi Valstybiniame istorijos muziejuje Maskvoje ir Ermitaže Sankt Peterburge, vėlesnieji – Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje.
2923