mezodèrma (gr. mesos – vidutinis, vidurinis, tarpinis + derma – oda), žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų (išskyrus pintis, duobagyvius) gemalo vidurinis lapelis. Susidaro per gastruliaciją. Chordinių gemalinė mezoderma išsidėsto tarp ektodermos ir endodermos abipus chordos ir skirstoma į paašinę, tarpinę ir šoninę. Paašinė mezoderma telkiasi į kompaktiškas struktūras – somitus, kuriuose skiriamos trys dalys: dermatomas, sklerotomas ir miotomas. Tarpinė mezoderma, jungianti somitus su šonine mezoderma, yra susidariusi iš segmentuotų somitų kojyčių, arba nefrotomų, kuriuose formuojasi šlapimo šalinimo ir lytinių organų užuomazgos. Šoninė mezoderma yra sudaryta iš dviejų vientisų lapelių: vidinio, arba visceralinio (iš jo vėliau formuojasi vidaus organų sienų raumenys ir jungiamasis audinys, širdis, kraujagyslės), ir pasieninio, arba parietalinio (iš jo formuojasi krūtinės, pilvo ir galūnių oda, galūnių griaučiai). Tarp abiejų lapelių yra celomas. Gemalinės mezodermos ląstelės pasklinda po gemalo kūną ir virsta mezenchima. Negemalinė mezoderma yra už gemalo kūno ribų ir, virtusi negemaline mezenchima, randama plėvių ir priedų (amniono, trynio maišo, virkštelės, placentos ir kitų) sudėtyje.
2064