mezoklimatas

mezoklmatas (gr. mesos – vidutinis, vidurinis, tarpinis + klima, ilm. klimatos – polinkis), geografiškai apribotos teritorijos (miško, kalvyno, vandens telkinio, miesto ir kita) klimatas. Dar vadinamas regioniniu, vietiniu, atmosferos paribio sluoksnio klimatu. Mezoklimatinių ypatybių teritorinis lygmuo yra tarpinis tarp makroklimatinių ir mikroklimatinių ypatybių. Pvz., savitas mezoklimatas susidaro kalvų ir kalnų masyvuose, kurių plotas daugiau kaip arba lygus 100 km², plačių upių (daugiau kaip 1 km pločio) slėniuose, aplink didelius (daugiau kaip 50 km²) vandens telkinius, vienalyčiuose augalijos ir dirvožemio masyvuose, kurių plotas daugiau kaip 100 km², miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 0,5 mln. gyventojų.

Mezoklimato rodiklių gradientai gali būti didesni nei makroklimato: oro temperatūros horizontalūs gradientai gali siekti 4–5 °C/100 km, vertikalūs – 1–5 °C/100 m, radiacijos balanso – 500 (MJ/m²)/100 km. Vertikalia kryptimi mezoklimatiniai ypatumai gali pasireikšti iki 5000 m aukščio, kalnuose – visoje troposferos storymėje.

1163