mezoreljèfas (gr. mesos – vidutinis, vidurinis, tarpinis + pranc. relief < lot. relevo – keliu), vidutinio dydžio iškilios ir įdubios Žemės paviršiaus formos. Mezoreljefui priskiriama upių slėniai (pvz., Neries, Kuros) ir jų ruožai, tarpukalnių įdubos (Liublianos, Sevano), kalnagūbrių atšakos (Pajūrio Alpės, Dolomitinės Alpės), pavieniai kalnai (Vezuvijus, Etna), duburiai (Ženevos ežeras, Gardos ežeras), aukštumos (Sūduvos, Dzūkų, Aukštaičių aukštumos Baltijos kalvyne). Plotas iki 10 000 km2, santykinis aukštis 0,1–1,0 kilometrų. Mezoreljefą formuoja endogeninės ir egzogeninės Žemės jėgos. Mezoreljefo kūrimosi laikas nuo 1000 iki 100 000 metų.
2341