mezosferà (gr mesos – vidutinis, vidurinis, tarpinis + sphaira – rutulys), atmosferos sluoksnis tarp stratopauzės ir mezopauzės (tarp 50 ir 85 km aukščio); viršutinis homosferos sluoksnis. Mezosferoje kylant aukštyn temperatūra mažėja vidutiniškai 0,35 °C/100 m ir ties mezopauze nukrinta iki minus 90 °C, nes mažėja ozono ir jo sugeriamos ultravioletinės Saulės spinduliuotės. Atmosferos slėgis mažėja nuo 0,67 iki 0,001 hPa, vyksta turbulencinis oro maišymasis.
Mezosferos ir stratosferos cirkuliacija sudaro bendrą sistemą. Virš poliarinių ir vidutinių platumų susidaro cirkumpoliariniai sūkuriai: žiemos pusrutulyje cikloninio pobūdžio, vasaros pusrutulyje – anticikloninio. Cirkuliacija persitvarko balandį ir rugsėjį. Stipriausi vėjai pučia 50–70 km aukštyje (apie 60–150 m/s) mezosferos sraujymėse. Jos susidaro cirkumpoliarinių sūkurių pakraštyje – Šiaurės pusrutulyje tarp 25 ir 45° šiaurės platumos, Pietų pusrutulyje tarp 30 ir 50° pietų platumos. Sausį Šiaurės pusrutulio sraujymėse pučia vakarų vėjas, Pietų pusrutulio sraujymėse – rytų. Liepą sraujymių kryptis priešinga. Mezosfera tiriama meteorologinėmis raketomis.
1163