mezotelioma

mezoteliomà (mesothelioma; mezotelis), mezotelio ląstelių navikas. Dažniausiai pažeidžia pleurą (krūtinplėvę), rečiau – pilvaplėvę, perikardą (širdiplėvę). Gali būti gerybinė (retai) ir piktybinė. Sergamumas piktybine mezotelioma yra 1 iš 1 mln., vyrai serga 4 kartus dažniau negu moterys. Dažniausia priežastis – ilgalaikis (apie 25–30 m.) darbas su asbesto turinčiomis medžiagomis ar nuolatinis buvimas jų aplinkoje. Pleuros piktybinė mezotelioma reiškiasi lėtiniu kosuliu, dusuliu (dažniausia dėl skysčio kaupimosi pleuros ertmėje), krūtinės skausmu, kūno masės mažėjimu. Pilvaplėvės mezoteliomai būdingas pilvo skausmas, ascitas, karščiavimas, išsekimas (kacheksija), kraujo pokyčiai; perikardo – stiprėjantis dusulys, širdies nepakankamumas. Diagnozuojama atlikus radiologinius (rentgenogramą, kompiuterinės tomografijos) tyrimus, pleuros punkciją, pažeisto audinio biopsiją. Gydoma chirurgine operacija, chemoterapija, imunoterapija, bet išgyvenamumo tikimybė nedidelė – apie 5–18 mėnesių.