Mianmãro architektūrà
Iki 8 amžiaus
2 a. pr. Kr.–8 a. dabartinėje Mianmaro teritorijoje buvo statomi miestai su akmeniniais, mūriniais bei mediniais rūmais, sakraliniais, gynybiniais ir gyvenamaisiais pastatais. Išliko miestų mūrinių įtvirtinimų, Indijos architektūros įtakoje susiformavusių budistų šventyklų – pagodų – griuvėsių (Pju miestuose statytos kryžiškosios masyvios pagodos su laiptuotais stogais; istoriniai miestai – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2014).
11–18 amžius
11–13 a. architektūra suklestėjo. Pagano valstybėje pastatyta įvairaus dydžio ir konstrukcijų budistų šventyklų: Anandos (1091), Godopalino (1173–1210), Švezigono (11 a.), Thatpjinju (1144).
Auksinė, arba Šve Dagono, pagoda Rangūne (1564, po 1930 žemės drebėjimo atstatyta)
Tabetkijos ir Anandos (tolumoje, 1091) šventyklos Pagane
Sutaungpjai pagoda Mandalajuje (manoma, 1052, 19–20 a. atnaujinta)
Vyravo centriškosios (su 4 įėjimais ir 4 Budos statulomis) ir ašinės (su 1 įėjimu ir 1 Budos statula), varpo, svogūno ar piramidės pavidalo šventyklos; jų portalai, karnizai, piliastrai gausiai išpuošti raižyto tinko ornamentais. Didelės (iki 20 m aukščio) Budos statulos dažniausiai polichromuotos, kartais paauksuotos. 14–18 a. pastatyta naujų (arba perstatyta senųjų) sienomis ir grioviais apjuostų taisyklingo plano miestų, juose iškilo šventyklų ansamblių su mūrinėmis ir medinėmis varpo pavidalo pagodomis; tačiau šis laikotarpis žymi Mianmaro architektūros nuosmukį. 18 a. viduryje susikūrus centralizuotai valstybei statybos intensyvėjo: pastatyta į pagodas panašių medinių rūmų, vienuolynų, puoštų drožyba, lakuota ar auksuota sienų tapyba, veidrodine mozaika (Auksinė, arba Šve Dagono, pagoda Rangūne, 16–19 a., karaliaus rūmai Amarapuroje, 1837–57, rūmai ir Auksinis vienuolynas Mandalajuje, 1860–85).
19–20 amžius
1000 Budų laukas Monivoje
19 a.–20 a. viduryje (Didžiosios Britanijos kolonijinio valdymo laikotarpiu) išsiplėtė Mianmaro sostinė Rangūnas, kiti miestai; juose mūriniai pastatai buvo statomi daugiausia anglų architektūros pavyzdžiu (Rangūne – Sekretoriatas, 1893, centrinė ligoninė, 19 a. pabaiga, abiejų architektas R. Foxas) arba istorizmo principu su tradicinės puošybos elementais: rytietiškais bokšteliais, stiklo mozaika, skulptūra, reljefais (municipalitetas, 1936, architektas U Tinas). Po II pasaulinio karo suintensyvėjo pramonės įmonių, kotedžų statyba, buvo kuriami nauji gyvenamieji mikrorajonai, didmiesčių miestai palydovai.
20 a. žymesni pastatai Rangūne: Inžinerijos koledžas (dabar Medicinos universitetas, 1956, architektas R. Squireʼas), Taikos Visame Pasaulyje pagoda (1956), Mingaladono oro uostas (1957), Tripitakos biblioteka (1961, architektas B. Polkas, 1916–2001), Technologijos institutas (1961, architektai P. Steniušinas, P. Kuznecovas ir kiti), viešbutis Inja (1962, architektai V. Andrejevas, K. Kislova ir kiti), Mianmaro nacionalinio muziejaus rūmai (1996), aukštybinis biurų pastatas Sakuros bokštas (1999, architektūrinė bendrovė Nihon Sekkei).
Pasaulio paveldo vertybės
Pju istoriniai miestai (nuo 2014).
2972
Mianmaro kultūra
Mianmaro konstitucinė santvarka
Mianmaro partijos ir profsąjungos