Nandamanjos šventyklos Pagane sienų tapybos fragmentas (18 a. pabaiga)
Mianmãro dail
Iš ankstyvojo neolito išliko žvėrių statulėlių, olose pieštų maginių ženklų. Ankstyvojo laikotarpio (7–13 a.) skulptūra ir tapyba artimai susijusios su architektūra ir budizmu. Budistų šventyklas puošė akmeninės, molinės, metalinės, medinės skulptūros (dažniausiai Budos statulos iki 20 m aukščio), akmeniniai ir moliniai religinių siužetų reljefai (dažnai glazūruoti). Jiems būdinga statiškos figūrų pozos, rituališki gestai, prie kūnų prigludę lygūs drabužiai. Daugiausia sekta Bengalijos skulptūra. Ankstyvosios šventyklos (7–8 a., Pju mieste) buvo dekoruotos tapyba (aptikta pigmentų liekanų). Pagano laikotarpio (11–13 a.) dailėje ir toliau laikytasi budizmo kanonų. Sienų tapyba (klijiniais dažais ant sauso tinko) panaši į Indijos, vėlesnė – į Nepalo, Kambodžos sienų tapybą, tačiau jos ir šventyklų akmeninių bei molinių reljefų kompozicija laisvesnė, dinamiškesnė, kartais daugiau buitinių detalių (Anandos šventyklos, 1091, ir Mingalazadi pagodos, 1284, fajansiniai reljefai, abi Pagane).
rankraščio iš Nimi Džatakos miniatiūra (1869, Guimet muziejus Paryžiuje)
14–18 a. skulptūra ir sienų tapyba nedaug kito. Įvairesnė buvo to laikotarpio knygų miniatiūra, ypač istorinių kronikų, religinių tekstų iliustracijos: ant vėduokle išskleistų popieriaus lapelių (vadinamųjų parabaiki) buvo tapomos budizmo siužetų, istorinės tematikos, dvaro gyvenimo ir buitinės scenos; jos dokumentiškai tikslios ir kruopščiai padarytos. 19 a. Vakarų Europos pavyzdžiu pradėjo rastis profesionaliosios dailės užuomazgų. Pradėta tapyti akvarele (ji vyravo ir 20 a. antroje pusėje), nuo 20 a. 3 dešimtmečio – aliejiniais dažais (pradininkai U Ba Nianas, m. 1945, ir U Ba Zo, m. 1943).
Nuo 20 a. antros pusės plėtojama molbertinė ir monumentalioji tapyba (ypač mozaika), kiek menkiau – skulptūra, grafika. Sekama daugiausia Vakarų Europos realistiniais stilizuotais kūriniais (nepopuliari, kaip, pvz., Indijoje, viduramžių dailės principais grįsta kūryba). Tapyboje vyrauja portretas, buitinis žanras, peizažas (Maun Tin Ejus, g. 1924, Saja Saunas, 20 a., U Kia Maunas, g. 1919, U Oun Luinas, g. 1908, U San Vinas, g. 1908). Sukurta skulptūrinių paminklų (Nepriklausomybės monumentas Rangūne, 1950, architektas U On Čeinas), portretų, buitinio žanro skulptūrų (U Luinas, g. 1925, U Han Tinas, g. 1926). 1964 įsteigta Tapytojų ir skulptorių draugija; kasmet rengiamos dailės parodos.
Nuo seniausių laikų tebeplėtojama taikomoji dekoratyvinė dailė: medžio, lako, metalo, juvelyriniai, dramblio kaulo dirbiniai, dailioji tekstilė. Smulkioji plastika, indai iš medžio drožinėjami, raižomi, polichromuojami. Populiarūs lako dirbiniai: dėžutės, padėklai, taurės, vazos pintu bambukiniu pagrindu, puošti raudonu arba juodu laku, auksu. Sidabrinės vazos ir kiti metaliniai dekoratyviniai indai puošiami kalstytu reljefiniu ornamentu. Įvairių rūšių dirbinių puošyba daugiausia augalinių, vingrių formų geometrinių, gyvūninių (drugių ir paukščių), liepsnos liežuvių motyvų. Medvilninių ir šilkinių audinių raštas geometrinis bei spalvingas augalinis.
pelėdos pavidalo dėžutė (medis, lakas, 20 a., Rytų tautų meno muziejus Maskvoje)
-Birmos dailė
2972
stovinčio Budos skulptūra (medis, pusbrangiai akmenys, stiklas, 19 a.)
Mianmaro kultūra
Mianmaro konstitucinė santvarka
Mianmaro partijos ir profsąjungos