Mianmãro gamtà
Mianmaro teritorija ištįsusi iš šiaurės į pietus.
Krantai
Krantai vingiuoti, daug įlankų, lagūnų; kranto linijos ilgis 2832 kilometrai. Didžiausios salos: Čeduba (Manaungas), Ramri, Kokosų; Mieiko salynas.
Reljefas
Didesnioji Mianmaro dalis kalnuota. Rytuose – Šano kalnynas (didžiausias aukštis 2675 m), pietvakariuose – Arakano kalnai (didžiausias aukštis 3053 m, Viktorijos kalnas), jų tęsinys į šiaurę – Čino, Manipuro, Patkai kalnai. Šiaurėje, prie Irravaddi (Ajejarvadi) lygumos, prieina Kumono kalnai (didžiausias aukštis 5881 m, Hkakabo kalnas – aukščiausias Pietryčių Azijoje); palei Tailando sieną ištįsę Daunos ir Bilauktaungo kalnagūbriai. Tarp Arakano kalnų ir Šano kalnyno yra Irravaddi lyguma; jos vidurinėje dalyje yra Pegu kalnagūbris (didžiausias aukštis 1518 metrų).
Klimatas
Klimatas tropinis musoninis, pietuose subekvatorinis. Sausio vidutinė temperatūra 20–25 °C, balandžio (karščiausias mėnuo) – 30–32 °C, pietuose iki 38 °C. Mianmaro pajūrio lygumose, Arakano kalnų vakariniuose šlaituose, iškrinta iki 5100 mm kritulių per metus, kalnuose iki 2500 mm, Irravaddi vidurupio slėnyje iki 900 milimetrų. Vasarą, musonų metu, lietūs sukelia potvynius ir nuošliaužas. Ryškūs trys metų laikai: karštas ir drėgnas (birželio–spalio mėnesiais), vėsus ir sausas (lapkričio–vasario mėnesiais), karštas ir sausas (kovo–gegužės mėnesiais).
Vidaus vandenys
Mianmaro upės priklauso Indijos vandenyno baseinui; didžiausios upės: Irravaddi, jos intakas Čindvinnas, Salvinas, Sittangas. Upės laivuojamos; jų vandeniu drėkinami laukai. Didžiausi ežerai: Inle (Šano kalnyne) ir Indaudži (šiaurėje).
Dirvožemiai
Kalnuose rudžemiai, Mianmaro šiaurėje ir rytuose – rūgštžemiai, šalies viduryje – geltonžemiai, verstžemiai, upių slėniuose – salpžemiai, druskožemiai.
Augalija
Miškingumas apie 50 %. Kalnų priešvėjinių šlaitų papėdėse auga visžaliai, ne tokiose drėgnose vietose – musoniniai miškai (juose yra 75 % pasaulio tikmedžių išteklių). Mianmaro vidurio rajonuose auga lapus metantys medžiai; savanos. Pelkėtose upių deltose ir pajūryje – mangrovės.
Gyvūnija
Veisiasi tigrai, leopardai, lokiai, panteros, drambliai, elniai, raganosiai, tapyrai, mažosios pandos, mangutai, laukinės kiaulės, beždžionės, šikšnosparniai, povai, fazanai, ereliai, ropliai (krokodilai, vėžliai, gyvatės, driežai).
Aplinkos apsauga
Didžiausi rezervatai: Pidaungo rezervatas ir Šuedauno. 5 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (plotas 156 541 ha).
Mianmaro konstitucinė santvarka
Mianmaro partijos ir profsąjungos