Mianmãro teãtras. Teatro elementų buvo senosiose liaudies ir religinėse šventėse. 11 a. jau rengti vaidinimai. 15 a. plito klajojančių aktorių trupių atliekami misterijos žanro spektakliai, vadinamieji nibatkingai. Be klajojančių aktorių, kaimuose spektaklius rengė aktoriai mėgėjai. 16 a. atsirado marionečių teatras. 18 a. įsteigtas Imperatoriaus rūmų teatras statė Miavadi Mindi U Sa (1766–1852), Padaitajazos, U Tou (1751–96) dramas (vadinamąsias nandvinzas), pjeses ir scenas pagal indų epą Ramajana (vaidinta sanskrito, pali kalbomis); pirmieji rūmų teatro aktoriai buvo kilmingi belaisviai iš Siamo. Nibatkinguose, nandvinzose buvo daug muzikos, ypač šokių, spektakliai puošnūs, iškilmingi. 19 a. kurtos dramos mjanmų kalba, susiformavo naujas dramos žanras pjanza (dramaturgai U Čin U, apie 1773–1838, U Poun Nia, apie 1807–76); šio žanro vaidinimuose buvo nedidelių muzikinių intarpų. Didžiosios Britanijos valdymo metais teatras sumenko. Po 1948 visuose didesniuose miestuose įsteigtos teatro trupės, veikia daug mėgėjų teatrų. Vaidinimams būdinga įvairių žanrų (dramos, operos, baleto) sintezė, dažni muzikiniai spektakliai. Veikia valstybinės ir privačios teatro mokyklos.
Mianmaro kultūra
Mianmaro konstitucinė santvarka
Mianmaro partijos ir profsąjungos