Mianmãro kis
Bendroji ūkio apžvalga
Mianmaras – ekonomiškai viena silpniausių Azijos valstybių.
1998 BVP sudarė 33,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 780 JAV dolerių, užsienio skola siekė 5,68 mlrd. JAV dolerių.
2023, Pasaulio banko duomenimis, Mianmaro BVP sudarė 64,815 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 322,296 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1188 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 5905 JAV dolerius). Infliacija – 28 %, nedarbo lygis – 2,84 %, užsienio skola – 9,292 mlrd. JAV dolerių (2023).
https://s.vle.lt/diagramos/289.html
Pramonė
Pramonės svarbiausia šaka – naudingųjų iškasenų gavyba. Gaunama nafta, gamtinės dujos, marmuras, nefritas, auksas, sidabras, deimantai, rubinai, safyras, kasama geležies, chromo, stibio, alavo, volframo, vario, nikelio, mangano, cinko rūdos, lignitas, degieji skalūnai, baritas, grafitas, klintis, gipsas, molis. Mianmaro svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 ir 2 lentelėse. 2022 pagaminta 20,918 mlrd. kWh elektros energijos (dujomis kūrenamos elektrinės pagamino 54,8 %, hidroelektrinės – 43,4 %, saulės elektrinės – 0,8 %, kūrenamos anglimi ir nafta – 1,0 %), bendra visų elektrinių instaliuotoji galia – 6,993 mlrd. kWh. Maisto (ryžių valymo, aliejaus, cukraus, druskos, žuvų apdorojimo ir konservavimo, arbatos), naftos perdirbimo, elektrotechnikos, cemento, farmacijos, tekstilės (medvilninių ir šilkinių audinių) pramonė, spalvotoji ir juodoji metalurgija, medienos apdirbimas, automobilių, traktorių surinkimas. Pramonės didžiausi centrai: Jangonas, Basseinas, Pegu, Molamjainas, Sittve, Namtu, Mandalajus.
H&M fabriko siuvimo ceche
Mianmaras yra viena didžiausių pasaulyje žaliavinio opijaus gamintojų (daugiau kaip 2,5 mln. tonų per metus). Keramikos, metalo, dramblio kaulo dirbinių, audimo, siuvinėjimo, pynimo amatai.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
kaimas Irravaddi pakrantėje
Inlės ežero (Šanų valstija) pakrantės kaimas
Žemės ūkis yra pagrindinė Mianmaro ūkio šaka. Žemės ūkio naudmenos užima 17 % Mianmaro teritorijos. Svarbiausias žemės ūkio augalas – ryžiai – užima 60 % pasėlių ploto. Per metus nuimami 2–3 ryžių derliai; vidutinis metinis derlius 16 mln. tonų. Be to, auginama kukurūzai, pupiniai, aliejiniai (arachiai, sezamai) augalai, kaučiukmedžiai, vilnamedžiai, džiutas, cukranendrės, tabakas, kviečiai, citrinmedžiai, bananai, ananasai, daržovės, batatai, arbatmedžiai. Mianmaro augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Žemės ūkio svarbiausias rajonas – Irravaddi slėnis ir pajūris. Veisiama daugiausia galvijai, kiaulės, ožkos. Paukštininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
Žvejyba vidaus vandenyse ir jūroje. 2022 sugauta 1,9 mln. tonų, žuvininkystės ūkiuose išauginta 1,2 mln. tonų žuvų.
Kertamas miškas, ruošiama mediena (daugiausia tikmedžių); darbams naudojami drambliai ir buivolai.
Turizmas
Auksinė, arba Šve Dagono, pagoda Jangone (1564, po 1930 žemės drebėjimo atstatyta)
ilgiausias pasaulyje medinis (tikmedžio) U Bein tiltas per Taungthamano ežerą (pastatytas apie 1850, 1,2 km ilgio)
2023 Mianmarą aplankė 1 284 731 užsienio turistas (daugiausia iš Kinijos, Tailando ir Pietų Korėjos). Lankomiausi yra Jangonas, Mandalajus, Bago, Pagan, pasaulio paveldo vertybė Pju istoriniai miestai.
Transportas ir ryšiai
Jangono tarptautinis oro uostas
Geležinkelių yra apie 5000 km (svarbiausios linijos iš Mianmaro vidurinės dalies miestų į uostus). Automobilių kelių 157 000 km, iš jų su kieta danga 57 840 km (2017). Vandens kelių 12 800 km; daugiausia laivuojama Irravaddi. Jūrų svarbiausi uostai: Jangonas, Basseinas, Molamjaingas. 2023 buvo įregistruotas 101 prekybinio jūrų laivyno laivas. 74 oro uostai (2025), iš jų Jangone, Mandalajuje (nuo 2000) yra tarptautiniai oro uostai. Naftotiekių 1321 km, dujotiekių 3739 km (2017).
Bankai
Mianmaro bankų sistemą sudaro Centrinis bankas (įkurtas 1968, būstinė Neipide), 4 valstybiniai (Žemės ūkio ir kaimo plėtros, įkurtas 1953, reorganizuotas 1990; Ekonomikos, įkurtas 1976; Užsienio prekybos, įkurtas 1976; Investicijų ir komercijos, įkurtas 1989) ir 19 privačių (steigiami nuo 1990) bankų bei 13 užsienio bankų skyrių. Jangone veikia Vertybinių popierių keitimo centras (įkurtas 1996). Mianmaro piniginis vienetas – kijatas (kitaip dža), lygus 100 pijų, nuo 1975 susietas su Tarptautinio valiutos fondo specialiosiomis skolinimosi teisėmis (1 SST = 8,50847 kijato).
Mianmaro centrinio banko būstinės pastatas Neipide
Užsienio prekyba
Mianmaro užsienio prekybos balansas neigiamas.
1999 eksportuota prekių už 1,32 mlrd. JAV dolerių (daugiausia pupiniai (pupos, sojų pupelės), tikmedžių mediena, ryžiai, žuvys, krevetės, kaučiukas, metalo dirbiniai, vaistai), importuota už 2,35 mlrd. JAV dolerių (daugiausia mašinos ir transporto priemonės, statybinės medžiagos, vaistai, maisto produktai).
2021 eksportuota prekių už 20,4 mlrd. JAV dolerių (daugiausia drabužiai, gamtinės dujos, džiovinti ankštiniai augalai, retieji metalai, brangakmeniai), importuota prekių už 23,1 mlrd. JAV dolerių (daugiausia rafinuota ir žalia nafta, audiniai, trąšos). 2023 daugiausia eksportuota į Kiniją (32 % viso eksporto), Tailandą (16 %), Japoniją (7 %), Vokietiją (6 %), Indiją (5 %), importuota iš Kinijos (40 % viso importo), Tailando (18 %), Singapūro (15 %), Indonezijos (4 %), Malaizijos (4 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2024 Lietuva eksportavo į Mianmarą prekių už 583,9 tūkst eurų, importavo iš Mianmaro prekių už 7846,2 tūkst. eurų.
Mianmaro BVP struktūra (1999)
Mianmaro užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
2764
2271
-Birmos ūkis; -Mianmaro pramonė; -Mianmaro žemės ūkis; -turizmas Mianmare; -Mianmaro transportas; -Mianmaro bankai; -Mianmaro užsienio prekyba; -Birmos pramonė; -Birmos žemės ūkis; -turizmas Birmoje; -Birmos transportas; -Birmos bankai; -Birmos užsienio prekyba
Mianmaro konstitucinė santvarka
Mianmaro partijos ir profesinės sąjungos