Faraday Michael (Maiklas Faradjus) 1791 09 22Newington Butts (dabar Londono dalis) 1867 08 25Hamptono dvaras (prie Londono), anglų fizikas ir chemikas, vienas elektromagnetizmo kūrėjų. Londono karališkosios draugijos narys (1824).
Išsilavinimas ir veikla
1805–12 dirbo knygrišio pameistriu ir lavinosi savarankiškai. 1812 lankė H. Davy paskaitas Karališkajame institute. 1813 tapo jo asistentu. Nuo 1825 Karališkojo instituto laboratorijos vadovas (atliko daugiau kaip 16 000 įvairių bandymų), 1833–62 Chemijos katedros profesorius.
Mokslinė veikla ir atradimai
Pirmieji M. Faraday darbai buvo iš chemijos: suskystino kelių rūšių dujas, 1825 pagamino benzeną. 1821 sukūrė pirmąjį laboratorinį elektros variklio modelį. 1831 atrado elektromagnetinę indukciją, suformulavo pagrindinį indukcijos dėsnį (Faraday indukcijos dėsnis). Sukūrė pirmąjį elektromagnetinį elektros srovės generatorių. Atskleidė elektros srovės elektrolituose prigimtį ir 1833 suformulavo elektrolizės dėsnius (Faraday dėsniai). Išrado voltmetrą. Atrado medžiagų diamagnetizmą ir paramagnetizmą. 1845 aptiko, kad stiprus magnetinis laukas gali sukti šviesos poliarizacijos plokštumą (Faraday reiškinys); šis atradimas laikomas magnetooptikos pradžia. Pradėjo vartoti sąvokas judris, jonai, elektrolizė, elektrolitai, elektrodai, t. p. elektrinio ir magnetinio lauko jėgų linijas ir padarė išvadą, kad jos vaizduoja fizinį objektą – lauką, kurį matematiškai nusakė J. C. Maxwellas.
Michael Faraday (aliejus, 1842, dailininkas, Thomas Phillipsas; Nacionalinė portretų galerija Londone)
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 37 582, krateris Mėnulyje, t. p. elektrinės talpos vienetas faradas bei Mokslo ir religijos institutas Kembridže (įkurtas 2006). Tarptautinis inžinerijos ir technologijų institutas už pasiekimus inžinerijos arba pramonės srityse nuo 1922 teikia M. Faraday vardo medalį.